Kam reikalinga prarūkyta, nugirdyta Lietuva?(1)
Kilus karui Ukrainoje, mūsų politikai vis dažniau ieško vidaus ir išorės priešų. Jų reikia ne valstybės saugumui sustiprinti, o pateisinti savo negebėjimui sustabdyti emigraciją, pagerinti žmonių gyvenimą, sumažinti socialinę atskirtį. Mūsų šalies vadovai pasirinko dar Rusijos carų sugalvotą būdą palaikyti rimtį šalyje ir kartu papildyti valstybės iždą.
Mes - pasaulio lyderiai pagal išgeriamo alkoholio kiekį, pagal rūkančių vaikų, moterų, vyrų skaičių. Valdžia trina rankomis - akcizo už parduotą alkoholį ir rūkalus surenkama tikrai daug. Niekam neberūpi, kiek valstybė išleidžia alkoholio ir rūkymo sukeltų neigiamų sveikatai pasekmių gydymui, kiek žmonių dėl to žūsta, suluošinama, kiek streso, smurto patiria šeimos. Kartais juodame tunelio gale šmėsteli mažytis vilties spindulėlis, bet šį kartą jį negailestingai sunaikino Prezidentės Dalios Grybauskaitės veto.
LR Tabako kontrolės įstatymo 3 straipsnis jau daugelį metų reikalauja valstybinio reglamentavimo priemonėmis užtikrinti, kad „dalis valstybės biudžeto lėšų, gautų iš tabako gaminių gamybos, importo ir prekybos, būtų skiriama sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo programoms rengti ir įgyvendinti“. Seimas prieš keletą dienų pagaliau priėmė istorinį sprendimą ir numatė, kad 2 procentai akcizo pajamų, gautų už apdorotą tabaką, būtų skiriama Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamai Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos programai. Tačiau Prezidentei tai pasirodė nepriimtina, nes programa... dar nėra parengta. Tai gal, vadovaujantis ta pačia logika, negalima iš anksto numatyti skirti finansavimo ir mokslo tyrimams ar kitoms sritims finansuoti, nes konkretūs projektai dar nebūna parengti. Manau, kad programos rengėjams nesutrukdytų žinojimas, į kokio dydžio valstybės finansavimą galima pretenduoti ir kokio lygio priemones planuoti.
Taigi galima konstatuoti, kad ne pirmą kartą į viską buvo pažiūrėta formaliai. Įsigaliojus Seimo sprendimui, programa galėjo būti priimta ir po Naujųjų metų. Svarbu, kad atsirado politinė valia rimtai finansuoti žalingų įpročių prevenciją. Prezidentė, matyt, neįsivaizduoja, kad minėtos pataisos niekaip neprasiskynė kelio per beveik 20 metų laikotarpį, nors buvo seniai įstatymu numatytos. Dabar ši istorinė proga vėl sugriauta. Visi kaip susitarę kartoja, kad nereikia draudimų, reikia šviesti, kurti socialinę reklamą, sukurti alternatyvas girtoms pramogoms ir pan. Šios lėšos būtų sukūrusios realią galimybę finansuoti sveikos gyvensenos socialinę reklamą, finansuoti blaivias pramogas, diegti pagalbos programas norintiems mesti rūkyti ir panašiai.
Tai kam reikalinga prarūkyta, nugirdyta Lietuva? Kaip bebūtų baisu tai pripažinti, tokia Lietuva reikalinga mūsų pačių išrinktai valdžiai, kuri save mato Europos elito vakarėliuose, net nesirūpindama, jog esame greičiausiai nykstanti tauta Europoje.
Susiję straipsniai
