Kam pavojingiausia listeriozė

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje listeriozė yra retai registruojama užkrečiamoji liga. 2012-2016 metais Lietuvoje užregistruoti 29 ligos atvejai, iš jų - 6 mirtys. Nors tai reta infekcija, ši liga gali būti klastinga kai kuriems rizikos grupių asmenims – pavojingiausios ligos formos yra nėščiosios infekcija, neonatalinė infekcija bei centrinės nervų sistemos infekcijos. Nors sveiki suaugę asmenys ir vaikai neretai užsikrečia listerijomis, liga jiems išsivysto retai.

Reklama

Listeriozė – gyvūnų ir žmonių užkrečiamoji liga, kurią sukelia Listeria monocytogenes bakterijos. Pastaraisiais metais ši infekcija pripažinta svarbia visuomenės sveikatos problema daugelyje pasaulio šalių. Infekcija labiausiai pavojinga nėščioms moterims, naujagimiams ir suaugusiems asmenis su imunodeficitu.

Patekusios į žmogaus organizmą bakterijos gali pakenkti daugeliui organų, todėl ligos simptomai gali būti labai įvairūs. Liga gali pasireikšti karščiavimu, raumenų skausmais, angina, akių junginės uždegimo požymiais, limfmazgių uždegimu, kartais vėmimu ar viduriavimu. Jeigu pakenkiama nervų sistema, ji pasireiškia stipriais galvos skausmais, sprando sustingimu, pusiausvyros sutrikimu, net traukuliais. Nėščiosioms listeriozė gali pasireikšti ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos ar gripo požymiais, tačiau dažniausiai gali būti persileidimo, naujagimio listeriozės ar vaisiaus mirties priežastimi.

Ligos inkubacinis periodas gali tęstis nuo 3 iki 70 dienų, dažniausiai apie 3 savaites. Užsikrėtusiems naujagimiams listeriozės požymiai pasireiškia po 3-5 dienų.

Listeria monocytogenes bakterijos yra pakankamai atsparios išorinės aplinkos veiksniams. Jos gali daugintis 4 – 6 laipsnių temperatūroje dirvožemyje, vandenyje, ant augalų, maiste, ilgai gali išgyventi 6 – 20 % druskos tirpale, piene, vandenyje. Bakterijos jautrios karščio ir chloro junginių poveikiui.

Listerijų rezervuaras ir infekcijos šaltinis - laukiniai ir naminiai gyvūnai bei graužikai, todėl šios bakterijos plačiai paplitusios gamtoje. Su gyvūnų ekskrementais patekusios listerijos gali būti randamos dirvožemyje, vandenyje, ant žolės, mėšle, silose ir kt.

Užsikrėtimas su maistu yra pagrindinis listeriozės plitimo būdas. Pagrindinis infekcijos šaltinis yra karščiu neapdorotas arba nepakankamai apdorotas gyvūninis maistas (mėsa, pienas ir jų produktai) bei daržovės. Naujagimiai listerioze gali užsikrėsti nėštumo metu per motinos placentą, taip pat gimdymo metu.

Nors Listeria rūšies bakterijos yra plačiai paplitusios, tačiau žmonių imlumas šiai infekcijai nėra didelis.

Imlesni infekcijai yra:

Nėščiosios. Įvairių autorių duomenimis, jos yra 20 kartų imlesnės infekcijai, nei kiti sveiki suaugę asmenys.

Naujagimiai. Jiems infekcijos požymiai pasireiškia greičiau, nei pačioms nėščiosioms.

Asmenys su silpnesne imunine sistema.

Asmenys, sergantys vėžiu, cukriniu diabetu, inkstų ligomis.

Sergantys AIDS asmenys. Jie beveik 300 kartų imlesni infekcijai, nei kiti asmenys su normalia imunine sistema.

Asmenys, vartojantys gliukokortikosteroidinius medikamentus.

Pagyvenę, senyvi asmenys.

Listeriozės profilaktikai Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai pataria:

Vartoti tik gerai šiluma apdorotą gyvūninį maistą: jautieną, kiaulieną, paukštieną ir kt.;

Kruopščiai plauti žalias daržoves prieš vartojimą;

Vengti kryžminio maisto užteršimo šaldytuve;

Vengti nepasterizuoto, nevirinto pieno ir iš jo pagamintų produktų;

Kruopščiai plauti rankas, įrankius, paviršius po sąlyčio su žalia mėsa, daržovėmis.

Rizikos grupių asmenims patariama:

vengti minkštų sūrių (feta, Brie, Camembert, pelėsinių ir kt.);

vengti kulinarijos gaminių iš prekybos tinklo, taip pat dešrainių, mėsainių ir pan.;

ilgiau šaldytuve laikytą paruoštą maistą gerai iškaitinti prieš vartojimą;

vengti bet kokio ilgesnį laiką šaldytuve laikyto gyvūninio maisto, ypatingai paštetų;

vengti šaltai rūkytų jūros produktų, šaltai rūkytų dešrų ar kitų panašių mėsos gaminių;

vengti sąlyčio su naminiais gyvuliais, šunimis, katėmis ir jų ekskrementais.