Kam naudingas globalinis atšilimas?

Globaliniu atšilimu jaunos kartos žmonės buvo pradėti gąsdinti jau mokykloje – alternatyvi energetika, taupymas ir ekologija tapo ne tik žodžiais, reiškiančiais visuomenę, kuriai rūpi, bet ir privalomosiomis sąlygomis, norint išsaugoti planetą, kurioje gyvename. Verta susimąstyti, ar viską, kas yra sakoma, reikia laikyti absoliučia tiesa?

Dauguma mokslininkų pastaruoju metu sutinka, kad klimatas keičiasi cikliškai, pradedant ledynmečiais ir baigiant atšilimo periodais, o pasauliniam vandenynui – pagrindinei anglies dioksido talpyklai – sušilus net ir puse laipsnio įvyksta galingas CO2 išmetimas į atmosferą. Temperatūrai pakrypus į minusą, anglies dioksido koncentracija ima mažėti. Dujų kiekiui įtakos taip pat turi ugnikalnių aktyvumas ir miškų gaisrai, bet, daugelio mokslininkų nuomone, ne pramoninė ar ūkinė žmogaus veikla.

Atšalimas

Dalis mokslininkų mano, kad Žemė šiuo metu yra savo rudens periode, tad klimatas šaltėja. Jie sutinka, kad natūraliai klimatas vėstų greičiau, tačiau žmogaus veikla šį procesą, tebūnie ir menkai, bet stabdo. Šiuos globalinio atšalimo įrodymus mokslininkai surinko vykdydami paprastus, tačiau gana efektyvius eksperimentus. Tyrinėtojai padarė gręžinius amžių senumo Antarktidos ir Grenlandijos ledynuose. Jų gylis siekė kelis šimtus metrų. Gautus ledo klodus, kuriuose yra praėjusių amžių oro burbuliukų, specialistai kruopščiai ištyrė ir gavo savotiškus atmosferos, kokia ji buvo žiloje senovėje, vadinasi, ir to meto orų – pavyzdžius.

Remiantis atliktais tyrimais, pastaruosius 30 metų stebimas menkas, bet vis dėlto atšalimas, o padidėjęs CO2 kiekis stebimas dėl prieš tai buvusio cikliško atšilimo, kurio metu įšilo vandenynai. Vandenynams lėtai vėstant CO2 kiekis mažės.

Edinburgo universiteto Škotijoje profesorius Tomas Crowley tvirtina, kad maždaug prieš milijoną metų atmosferos temperatūrų svyravimų ciklai netikėtai tapo daug ilgesni – iki 100 tūkstančių metų, o klimato kaita staigesnė ir ryškesnė nei kada nors anksčiau. Ši amplitudė ir toliau auga: atseit ne atsitiktinai du atšiauriausi ledynmečiai žemės istorijoje buvo per pastaruosius 200 tūkstančių metų. „Mūsų skaičiavimai rodo, kad šilto klimato periodas žemėje artėja prie pabaigos“, – tikina T. Crowley. Mokslininkas teigia, kad šiandien kiek šiltesniu oru galime džiaugtis tik dėl sąlyginai menko pramonės, žemės ūkio, įšilusių vandenynų, ugnikalnių išsiveržimų bei miško gaisrų sukelto, šiltnamio efekto. „Deja, – sako jis, – kad ir kaip mes besistengtume savo jėgomis pratęsti globalinį atšilimą, ledynmetis ateis gana greitai – atsargoje mes teturime nuo dešimties iki 100 tūkstančių metų.“

Kioto protokolas

Kioto protokolas, pasirašytas daugelio pasaulio šalių 1997 m. Kiote, Japonijoje, nustato teisiškai privalomus emisijos apribojimus pramoninėms šalims. Be to, šis protokolas nustato pažangius, rinkos sąlygomis veikiančius mechanizmus (vadinamieji Kioto lankstieji mechanizmai), kurių tikslas – kiek įmanoma labiau mažinti emisijos pažabojimo išlaidas.

2007 m. gruodį Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje, vykusioje Balio saloje, visos pagrindinės šalys susitarė pradėti derybas dėl naujo pasaulinio režimo, kovojančio su klimato kaita po 2012 m., kai Kioto protokolas nustos galioti.

Derybose dalyvaujančios 192 šalys sutinka, kad, siekiant

išlaikyti saugiai pažabotą klimato kaitą, būtina radikaliai mažinti emisiją. Esminis derybų elementas – tai pripažinimas, kad veiksmų privalo imtis tiek išsivysčiusios, tiek besivystančios šalys, nors ir atsižvelgiant į pastarųjų išgales. Remtasi paskaičiavimais, kad besivystančių šalių emisija iki 2020 m. ims viršyti išsivysčiusių šalių emisiją.

Buvo pasiektas susitarimas dėl galybės svarbių elementų – fondo, padėsiančio besivystančioms šalims prisitaikyti prie klimato kaitos, bandomųjų projektų, mažinančių miškų kirtimą, finansavimo, skiriamo švarių technologijų perkėlimui į besivystančias šalis.

Kam naudingas globalinis atšilimas?

Europiečius bet kokia kaina siekti Kioto protokolo įgyvendinimo skatina ne tik pasaulinės apokalipsės baimė, bet kritiškas ir nuolatinis energijos išteklių stygius. Jis verčia Senojo žemyno pramonę išradinėti brangias energiją tausojančias technologijas. Jeigu tą daryti tektų ir visam likusiam pasauliui, Europai labai palengvėtų. Atsižvelgiant į tai, kad tokių technologijų kūrimas ne besivystančių šalių nosiai, europiečiai parduodami ir diegdami savo sukurtas technologijas iš to dar ir uždirbtų.

Ne mažiau svarbu ir tai, kad, laikydamosi visų Kioto protokolo punktų, valstybės bus priverstos skirti didžiules lėšas pramonei modernizuoti taip, kad ji atitiktų visus ekologinius reikalavimus. Tai pristabdys ekonominį augimą Rytuose bei (galbūt vėliau) Pietų Amerikoje, sulėtėjęs ekonominis augimas šiose šalyse sumažins jų konkurencingumą pasaulinėje rinkoje.

JAV pozicija

JAV, viena iš didžiausių ir galingiausių pasaulio valstybių, turinti milžinišką įtaką visuose pasauliniuose sprendimuose išlieka kritiška Kioto protokolo atžvilgiu. Atmetus miglotą globalinio atšilimo problemą ši pasaulinė sutartis naudinga tampa tik toms šalims, kurios investuoja pinigus į alternatyviąją energetiką. JAV, energetiškai nepriklausoma valstybė, savo lėšas skiria daugiausiai kariniams bei farmacijos tyrimams, taigi potencialios naudos iš globalinio atšilimo psichozės ji vargu ar gautų. Antra vertus, valstybės viduje yra tam tikra „anglies dioksido rinka“ (angl. carbon trade) plačiausiai žinoma dėl jos įtakos sekvojų miškų kirtimui ir, paradoksalu, išsaugojimui.

Medkirtystės įmonės turi teisę sumokėti tam tikrą anglies dioksido mokestį, jeigu nori nukirsti papildomą kiekį sekvojų. Gautieji pinigai vėliau naudojami miškų priežiūrai bei atsodinimui. Net ir tie mokslininkai, kurie neigia globalinį atšilimą sveikina tokią valstybinę iniciatyvą, kadangi ji, nors ir nedaro įtakos pasaulio atmosferai, bet padeda išsaugoti vieną iš JAV simbolių – sekvojų miškus, kurie yra namai daugeliui gyvūnų rūšių bei puiki vieta rekreaciniam turizmui (kuris, kaip ir bet kuris kitas verslas, yra finansiškai naudingas valstybei).

Globalinis melas

Rusijos programišiai įsilaužė į klimato kaitos problemomis užsiimančio Rytų Anglijos universiteto serverius ir dabar teigia išsiaiškinę, jog baisiausia XXI a. istorija gali iš tiesų būti tik pasaka. O kad kas nors tą pagaliau išsiaiškintų, programišiai nugvelbtas britų mokslininkų paslaptis – iš viso 3000 dokumentų ir elektroninių laiškų – išplatino internete.

Itin didelį susidomėjimą sukėlė dabar jau vieša nuosavybe tapęs britų profesoriaus Phil Jones`o, vadovaujančio Rytų Anglijos universiteto Klimato tyrimo centrui, laiškas, parašytas dar 1999 metais. Jame rašoma, kad gerbiamas profesorius „ką tik išbandė vieną Maiko triuką – padidino temperatūrą kiekvienam periodui per pastaruosius 20 metų (nuo 1981 metų), kad nuslėptų faktą, jog ji krenta“.

Be to, tarpusavio susirašinėjimuose klimato tyrinėtojai diskutavo,

kokius būtent savo darbus jiems derėtų paskelbti specializuotuose žurnaluose, kad klimato kaitos mitą palaikytų gyvą. Maža to: mokslo vyrai darė spaudimą moksliniams leidiniams nepublikuoti kitų mokslininkų tyrinėjimų, su kuriais jie nesutinka, rezultatų.

Rytų Anglijos universitetas gana greitai pripažino informacijos nutekėjimą. Jos egzistavimą įrodo ir faktas, kad nuoroda į serverį, kur buvo saugomi mokslininkų laiškai, iš karto buvo užblokuota, tačiau jau buvo per vėlu. Rusų programišių trofėjus tapo tikru šoku pasaulio visuomenei, nors kalbų apie tai, kad globalinis atšilimas gali iš tiesų būti tik globaliniu melu, sklandė jau anksčiau.

Tyrimai dviprasmiai – vertinimas vienas

Sudėtinga pasakyti, kas šioje situacijoje teisus – nematyti finansinės naudos, kurią kai kurioms valstybėms suteikia globalinis atšilimas, būtų trumparegiška. Neigti didžiulį kiekį tyrimų įrodančių, kad globalinis atšilimas realus ir visus juos atlikusius mokslininkus vadinti melagiais būtų pernelyg drąsu. Paradoksalu tik tai, kad nepaisant skirtingų tyrimų rezultatų ar išsiskiriančio mokslininkų požiūrio, globalinio atšilimo tikimybė nėra kvescionuojama – garsiai kalbama tik apie tai, kad jis tikrai artėja.

Tad globalinis atšilimas ar globalinis melas?

Reda Krušinskaitė