Kalnų gydytojos patarimai: ką daryti sunegalavus kelionėje

Gydytoja nefrologė Kastė Mateikaitė domisi kelionių medicina, yra baigusi tarptautinius kalnų medicinos kursus ir keliautojus konsultuoja įvairiais kelionių, kalnų medicinos ir asmeninės vaistinėlės klausimais, veda pirmosios medicininės pagalbos kalnuose mokymus. Atėjus atostogų sezonui gydytoja papasakojo, kokie negalavimai dažniausiai užklumpa atostogauti į gamtą, miestus ar tolimus kraštus išsiruošusius žmones.

Reklama

Saulė, traumos ir pavojai gamtoje

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) gydytoja nefrologė K. Mateikaitė teigia, kad posakis „nėra saulės“ vasarą nevisiškai teisingas. Net ir debesuotą dieną atostogaujant tiek Lietuvoje, tiek užsienyje saulės reikėtų saugotis – nepamiršti kepurės, apsauginio kremo, tinkamos aprangos. Svarbus ir lūpų balzamas, turintis SPF apsaugą, nes nudegus lūpas „aktyvuojasi“ virusai ir labai dažnai prasideda pūslelinė. Gydytoja pabrėžia, kad saulė ne tik sukelia odos nudegimus, bet ir perkaitimą, dehidrataciją, suaktyvėja hipertenzinės ligos: „Karščiausiomis valandomis reikėtų likti namuose arba pavėsyje, nuolat gerti mineralinių medžiagų turintį vandenį. Ar vanduo gazuotas, ar ne – neturi reikšmės, žymiai svarbiau, kad jame būtų kuo mažiau cukraus ar saldiklių.“

Keliaujantį žmogų tiek gamtoje, tiek miestuose gali ištikti įvairios traumos. „Ypač dažna bėda – pūslė ant pėdos. Ją reikėtų dezinfekuoti ir užklijuoti, kad nepatektų infekcija. Poilsiaudami gamtoje galite įsipjauti stiklo šuke, įsidrėksti medžio šaka, užkliūti už šaknies ir susižeisti, gali įgelti vabzdys. Kaip padėti tokiais atvejais? Pirmiausia, sumuštą vietą reikėtų atšaldyti. Tam skirti specialūs vienkartiniai ledo maišeliai, kurie akimirksniu atšąla suspaudus maišelio viduje esančią kapsulę. Atšaldžius galima aprišti elastiniu tvarsčiu, sužalotą galūnę laikyti pakeltą. Jei žaizda kraujuoja, reikėtų dezinfekuoti ir sutvarstyti ar užklijuoti pleistrą. Jei kraujavimas yra gausus – būtina kreiptis skubios pagalbos, o jos laukiant kraujavimą stabdyti didesniu tvarsčiu, marškinėliais ar skarele užveržiant galūnę aukščiau žaizdos. Įtariant galūnių kaulų lūžį ar išnirimą – žmogus jaus stiprų skausmą, patinimą, deformaciją, funkcijos sutrikimą – reikėtų galūnę imobilizuoti ir kreiptis skubios pagalbos“, – apie dažniausiai pasitaikančias situacijas pasakoja gydytoja K. Mateikaitė.

Nemažai atostogaujančių Lietuvos gamtoje baiminasi gyvatės įkandimo. K. Mateikaitė sako, kad Lietuvoje gyvenančios angies įkandimas nėra mirtinas, tačiau gali sukelti įvairių sveikatos sutrikimų – patinimą, uždegimą, pykinimą ar net ūminę alerginę reakciją – anafilaksiją: „Labai svarbu įkąstos galūnės neužspausti, nebandyti dantimis ar kitais būdais pašalinti nuodų, nes taip padarysite daugiau žalos. Pažeistą galūnę reikėtų imobilizuoti, panašiai kaip lūžus, šaldyti, kad sulėtėtų kraujotaka ir nedelsiant kreiptis į medikus.“

Keliautojų diarėja sunkiai išvengiama

Vienas iš dažniausių negalavimų keliaujant – apsinuodijimai maistu ir vandeniu. Jie dažniausiai ištinka dėl neteisingai laikomo maisto stovyklaujant ar išsiruošus į žygius, taip pat keliaujant po tolimus kraštus, kuriuose higienos sąlygos skiriasi nuo mums įprastų. Pagrindiniai apsinuodijimo maistu požymiai – pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas, silpnumas. Jie rodo, kad maiste arba vandenyje buvo toksinių medžiagų, į kurias organizmas iš karto sureagavo. Paprastas apsinuodijimas maistu praeina savaime po kelių dienų, o pagrindinis gydymas – gerti daug skysčių. Ypač dažnas tuštinimasis gali kelti problemų keliaujant, todėl gydytoja rekomenduoja vartoti loperamido preparatus.

„Yra ir kitokio pobūdžio apsinuodijimas, kai suvalgome maisto ar atsigeriame vandens, kuriame yra bakterijų arba virusų. Tokiu atveju simptomai atsiranda po 2–3 dienų ar net savaitės, temperatūra gali pakilti iki 39-40 laipsnių, prasideda intensyvus viduriavimas, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai – netenkama daug skysčių, mineralinių medžiagų, žmogus silpnėja, jam prireikia lašelinės ir antibiotikų, o kartais ir gydymo infekcinių ligų ligoninėje“, – pasakoja gydytoja ir priduria, kad apsinuodijimams gydyti niekada nenaudoja aktyviosios anglies, nes vienu kartu reikėtų suvartoti bent 10–20 tablečių, priklausomai nuo žmogaus svorio.

Paklausta, ar yra būdų išvengti apsinuodijimo maistu ar vandeniu Egipte, Maroke, Pietryčių Azijos šalyse ar Indijoje, kalnų medicinos gydytoja sako, kad šiose šalyse 60–70 procentų keliautojų suserga „keliautojų diarėja“. Ji dažniausiai trunka 2–3 dienas. „Tokiais atvejais rekomenduojama turėti antibiotikų, jų reikėtų atsivežti iš Lietuvos, nes dažnai šiose šalyse medicinos paslaugos nėra lengvai prieinamos, o vaistinėse parduodami vaistai gali būti ne tokie veiksmingi. Ir, žinoma, būtina dažnai plauti ir dezinfekuoti rankas, vandenį gerti tik iš sandariai uždarytų buteliukų, nedėti ledo kubelių į gėrimus, atkreipti dėmesį į maisto ruošimo sąlygas, maisto produktai turi būti gerai apdoroti, taip pat nerekomenduoju pirkti jau nuluptų vaisių“, – pataria gydytoja.

500 metrų per dieną

Žiemą lietuviai dažnai traukia slidinėti, o vasarą leidžiasi į žygius Slovakijos, Italijos, Prancūzijos, Nepalo, Kirgizijos ar Pietų Amerikos kalnuose. Gydytoja sako, kad bene pats svarbiausias dalykas, kuriuo keliautojai turi pasirūpinti dar prieš išvykdami – tai specialus kelionių draudimas, atitinkantis numatytus kelionės planus, kalnų aukštį ir sudėtingumą. Be įvairių jau aptartų negalavimų, aukštesniuose nei 2500 m kalnuose gali ištikti kalnų liga. Tiesa, jos galima išvengti laikantis tam tikrų taisyklių ir leidžiant organizmui pamažu prisitaikyti prie mažesnio atmosferos slėgio ir mažesnio deguonies kiekio organizme.

„Kylant į kalnus, kurių aukštis siekia daugiau nei 3000 m, per parą rekomenduojama pakilti ne daugiau nei 500 m. Tai reiškia, kad galite palypėti ir daugiau, bet miegoti turėsite nusileisti į tokį aukštį, kuris yra 500 m didesnis už prieš tai buvusios nakvynės aukštį. Po dviejų trijų dienų daroma pertrauka, nakvoti reikia likti tame pačiame aukštyje. Pagrindiniai kalnų ligos požymiai – galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, dideliame aukštyje gali pradėti vystytis smegenų ar plaučių edema, kai atsiranda dusulys, drėgnas kosulys, koordinacijos ir sąmonės sutrikimai. Tokio žmogaus jokiu būdu negalima palikti vieno, jį reikia skubiai gabenti žemyn, nes ligai progresuojant ištinka koma ir mirtis. Būna ir tokių turistų, kurie į didelį aukštį pasikelia keltuvu ir tą pačią dieną nusileidžia – tada organizmas reaguoja gan gerai, nors negalavimų irgi gali pasitaikyti“, – pasakoja ne kartą kalnuose buvusi gydytoja.

Kelionės ir lėtinės ligos

Nemažai žmonių privengia kelionių bijodami lėtinių ligų paūmėjimo. Gydytoja K. Mateikaitė sako, kad galima keliauti ir sergant cukriniu diabetu, ir esant širdies ir kraujagyslių ligoms. Žinoma, tam reikia pasiruošti – su savimi visada turėti įprastai vartojamus vaistus. Kelionėje reikia pasirūpinti vaistų laikymo sąlygomis, jie negali sušlapti, įkaisti, sušalti.

Paklausta apie tai, ar sergant lėtinėmis ligomis galima leistis į kalnus, gydytoja K. Mateikaitė sako, kad tai priklauso nuo konkrečios ligos. „Pavyzdžiui, aukštis nerekomenduojamas sergantiems tam tikromis plaučių arterijų ligomis ar anomalijomis, pavyzdžiui, kai nėra vienos iš plaučių arterijų. O aukštas kraujospūdis, cukrinis diabetas, bronchinė astma – tai ligos, kurias galima kontroliuoti tiek namuose, tiek ir kalnuose. Kai kam nerimą gali kelti kojų venų ligos dėl galimų trombozių, tačiau rizika yra panaši į tą, kurią patiriame tiesiog skrisdami lėktuvu.“

Alergiški žmonės turėtų pagalvoti apie galimas įvairių alergenų rizikas ir keliaudami turėti adrenalino arba epipeno – greitojo veikimo adrenalino. Taip pat galima su savimi pasiimti antihistamininių vaistų, kurie padės lengvesnės alergijos atvejais, kaip alerginis rinitas, konjunktyvitas ar dilgėlinė. Sergantys bronchine astma turėtų su savimi vežtis ir salbutamolio.

„Kelionės yra vienas didesnių gyvenimo džiaugsmų ir turtingiausių patirčių, – įsitikinusi gydytoja K. Mateikaitė. – Tačiau norint, kad jos vyktų sklandžiai ir teiktų tik gerus prisiminimus, būtina pasiruošti iš anksto, apgalvojant ne tik reikalingiausius daiktus ar drabužius, bet ir pasirūpinant sveikata“. Pati būdama aistringa keliautoja K. Mateikaitė savo sukaupta kelionių patirtimi, žiniomis ir naudingais patarimais laisvalaikiu dalinasi ir su kitais žmonėmis, rašydama asmeninį tinklaraštį www.kalnugydytojosuzrasai.lt.

Asmeninė kelionės vaistinėlė

Kiekviena kelionė yra kitokia, todėl ir asmeninės kelionių vaistinėlės sudėtis gali skirtis. Rekomenduojama turėti šiuos pagrindinius vaistus ir priemones:

vaistai nuo skausmo;

vaistai nuo peršalimo;

vaistai virškinamojo trakto ligoms gydyti (pvz., keliautojų diarėjai, vidurių užkietėjimui);

vaistai, kuriuos vartojate įprastai (pvz., nuo migrenos, bronchinės astmos, sąnarių skausmo, nemigos, rėmens ir t. t.);

vaistai nuo alergijos;

antibiotikai (rekomenduojama turėti, kai kelionės metu sudėtinga pasiekti gydymo įstaigą);

pleistrai ir tvarsčiai;

keliaujant į aukštesnius nei 2500 m kalnus – acetazolamidas, skirtas kalnų ligos profilaktikai ir gydymui;

kremas nuo saulės, lūpų balzamas su SPF, purškalas nuo vabzdžių.