Kaip sutikti 2016 metus

Pagal kinų liaudies tradicinį kalendorių 2016 metai vadinami Ugninės Beždžionės.

Reklama

Tie, kas giliau išmano astrologiją, žino, jog Jupiteris Mergelėje, plėtojantis Beždžionės metų  energijas ir aplinkybes,  jau yra Mergelės ženkle nuo 2015/08/11, tad  simbolinė   ugninė Beždžionė  jau šeimininkauja Žemėje nuo vasaros pabaigos iki 2016/09/09. Ženklius pokyčius duos Marso atėjimas į Skorpioną nuo sausio 3-ios.

Gerieji ritualai ir tradicijos – šventas  ir visuotinai  gerbtinas dalykas. Sutartinai ir sąlyginai visi pasitinkame tą kinų Beždžionę sausio pirmą. Tiek Naujųjų sutikime, tiek visose šventėse natūraliai paisoma ir išpildoma žvaigždžių režisūra. Sekdami ne  proto  dirbtinais išvedžiojimais, o  bendrybinėmis visatos pajautomis ir nuojautomis  - persismelkiame Laiko dvasia, pajuntame harmoniją su visuminiais reiškiniais,  gamtiškai  ir ekologiškai prisideriname  prie visatos virsmų ir ciklų, tampame jos organine dalimi, Dievo gaida ir dermingu akordu.

Kur švęsti 

Vieta labai ir labai  šiuosyk svarbi. Teisingiausia – sutikti  namie, pas tėvus,  pas senelius, su šeima, tėviškėje,  gimtinėje, vaikystės namuose, kažkieno dideliuose svetinguose, kaitriuose namuose, kaime. Patogiame fotelyje, šilumoje ir  artimųjų būryje. Tai gali būti ir  laužas, bet  būtinai gimtojo miesto aikštėje,  artimiausiame miške ar paupyje,  mintinai pažįstamame pajūryje arba  vietoje, kuri  siejasi su  praeities prisiminimais, nostalgija, vaikystės tradicijomis. Galima sutikti ir šiltuose kraštuose, užsienyje, kelionėje,  bet būtinai su kuo nors iš giminių, su savais iš praeities, kažkieno šeimoje, savame rate.  Senas dvaras, karalių pilis, senelių troba, įtakingų giminaičių ir seniūnaičių rūmai – atsidurti senovės retro aplinkoje būtų privalumas. Bet tai gali būti ir  didžiulis kruizinis laivas, jaunystės baidarė, daugybę kartų lankyta pirtis.  Senoviško stiliaus  ar tiesiog populiariausias ir pigiausias toje apylinkėje viešbutis.

Su kuo švęsti

Su giminėmis, tėvais,  įvairių luomų ir atspalvių jungtiniame  būryje. Svarbu, kad gyvų švenčiančiųjų būtų ne mažiau kaip trys. Dar geriau – didelis, šurmulingas dvasiškai giminingų žmonių būrys. Kuo didesnis – tuo geriau. Idealu -  vaikystės draugų sambūris pas kurį nors namuose, giminės suvažiavimas iš skirtingų kraštų vienon svetingon vieton. Galima švęsti su dviem katėmis, su trimis pabėgėliais, tik jokiu būdu – ne vienatvėje. Mat vienatvinės sutiktuvės  yra priešingos  kolektyvinėms Beždžionės metų energijoms, smarkiai atitolina, atriboja  nuo pagrindinio aplinkybių srauto.

Kiekvienoje šventėje ir proginėse iškilmėse šiuosyk lankosi protėvių , mirusių mylimųjų dvasios. Tad kažkokiu būdu reikia jas pagerbti – atskira kėde, atskira lėkšte  ar net papuošti lauke atskirą vėlių  medį, uždegti jiems žvakę, prisiminti tostais, maldomis  ir šiltais, pagarbiais  atsiminimais.  Toks apsilankymas – retas reiškinys besimainančių metų virtinėje. Šie metai  – ypatingi sąlyčiais su praeitimi ir mirusiais šeimos globėjais, protėviais kiekviename baliuje, vakarėlyje.

Būtina pagerbti  giminės seniausią senolį – ar paskambinti, ar jį išvakarėse aplankyti. Šiųmetinės visos šventės  turi stiprų  pagarbos autoritetams, istorinės atminties akcentą. Garbiausi asmenys – giminės autoritetai, tėvas – ypač pagerbiami.

Apranga

Moterys.  Moterų apranga gali būti įvairiausių spalvų ir siluetų. Tik jokiu būdu ne pilkai, ne languotomis medžiagomis, ne griežtų simetrijų, uniforminiais kostiumėliais. Jokio pragmatiškumo ir  ekonominio patogumo! Kelnės – tik laisvų vakarinių fasonų, imituojančios sijonus ar pasakų, filmų herojes. Korsetai ir dekoltai.

Laiko dvasia – moteriškumo  meniška fantazija be ribų: ilgos  blizgios ar žvynus imituojančios  gipiūro šilko suknelės, primenančios  ilgauodegių žuvų siluetus, daugiasluoksnė  kombinuota apranga. Visi povandeninio pasaulio atspalviai ir fantastiškiausi  (lyg sapne) spalvų deriniai.  Ilgi  platėjantys sijonai.  Gali būti tradicinis  tautinis kostiumas. Moters įvaizdis – kuo romantiškesnis  ir paslaptingesnis, su daugiasluoksniu vizijiniu makiažu, paslepia  kūną ir grožio netobulumus. Akcentas – kojoms, kulkšnis išryškinančiai ir pagražinančiai   avalynei. Tobulos kojos maksimaliai atidengiamos , o  netobulos – maksimaliai  užmaskuojamos.  Kuo aukštesni  blizgūs aukštakulniai.

Moteris  turi priminti paslaptingą  pasakų būtybę ar vintažo personažą iš senoviškų atvirukų , gal vienuolę, gal iš paveikslų nužengusią Mūzą ar fantasmagorišką bohemišką dailininkę, operos solistę,  nustebinti  aplinką  mistišku, užburiančiu  moteriškumu. Į temą –  Venecijos kaukės, parandža,  kamufliažinės plevėsuojančios skaros ar perukai.

Vyrai. Vyrų apranga turėtų būti įžūloka ir  nauja, su šviežumo fleru –bent viena jos  matoma dalis būtinai  dėvima pirmąsyk (marškiniai, kaklaraištis, baltiniai).  Vyriška lytis turi  šventėje tapti akibrokštu, šokiruoti aplinkinius atsinaujinimu,  gal -  nauja  nematyta šukuosena, gal tatuiruote, gal perdažytais plaukais. Akcentas – galva, ją reikia kažkaip  pabrėžti įmantriai sukeltais į viršų  pankiškais ar irokeziškais plaukais, gal indėniškomis kasomis ar uodegėle, įmantriu nusiskutimu, atauginta ar nuskusta barzda, padažytais ūsais, originalaus vienetinio dizaino kepure, kario šalmu ar skrybėle.

Aprangos kuo mažiau ir kuo ekscentriškesnė, asmeninio  dizainerio ar asmeninės vaizduotės sukurta.  Bet gali būti ir šauktinio uniforma  ar sportininko kostiumas. Tarkime, aptempti raudoni marškiniai prie odinių juodų kelnių. Sveikintini  daliniai apsinuoginimai ( švarkas ant nuogo kūno), visi baikerių, rokerių, metalistų, pankų, hipsterių, samurajų ir šturmo karių, indėnų ir laukinių genčių  aprangos deriniai. Perkeltine prasme vyrai į šventę turi ateiti su kardu  –  kaip mačo, aštriai ir vyriškai, be solidžių aprėdų, atmetę bet kokius sutartus sąlyginumus.

 Vaikai.  O vaikų apranga turėtų būti nepriekaištingai švari ir tvarkinga, be fantazijų, tiesiog sterili ir atitinkanti tėvų padėtį. Baltos palaidinės ir suknelės, švarutėliai kostiumėliai, išlyginti kantai ir bantai, bet gali būti ir patogūs treningai, sporto stilius.  Vaikų elgesys ir apranga šiųmetinėse šventėse bus tiksliausias jų šeimų tradicijų testas. Na tėvelių beždžioniukų diskoteka. Beje, vaikai  smarkiai trikdys visas Beždžionės metų šventes, erzins dalyvius nekantrumu ir reikalavimais ar jų problemomis. Derinantis  prie vaikų (ar artistų, atlikėjų) teks keisti ir švenčių eigą ir smarkiai  pasinervinti.

Papuošalai

Teisinga - trys  didoki  apvalūs  arba vienas didelis, masyvus, senoviško  retro ar etno stiliaus –  tarkime, segė, šilkinis blizgus bantas, ilgiausia karolių grandinė. Idealu – puoštis močiutės ar tėvų dovanotomis relikvijomis su  spalvotais akmenimis, tautinių formų ir ornamentų papuošalais, iš egzotinių šalių parsivežtais etniniais rankų darbo žiedais ir apyrankėmis. Tinka – turkis, auksas, raudoni koralai, stiklo karoliukų vėriniai, gintaras ir vietos akmens, kriauklių ar rankdarbių, veltinių, siuvinių  papuošimai.  Papuošalas neturėtų būti brangus -  o standartinis, paprastas, bet brangus  prisiminimais – gal  buvusių  mylimųjų dovanotas, vaikystėje nešiotas, parsivežtas iš įsimintinų  atostogų ar rastas.

Dovanos

Dovanose šiemet svarbiau įpakavimas, dailus pateikimas. Dovana išreikš  tikruosius dovanotojo jausmus, todėl ji gali ir sugadinti ilgam santykius ir smarkiai pataisyti. Dovana  Beždžionės metais prilygsta reikšmingam kyšiui ir meilės liudijimui, ji teikia didžiulį pasitenkinimą ar kreivą šypseną bei atšalusius ilgam jausmus. Dovana turi būti miela,  dekoratyvi, labai graži ir vertinga,  vertybinė, ilgo vartojimo, maksimaliai sukultūrinta, ne šiaip koks prietaisas.  Ne telefonas ir ne kompiuteris ( tai būtinybė, įrankis,  o ne šiųmetinė  dovana).  Tai gali būti tekstilė,  patalynė, šviestuvai, namų dekoras, indai, stilingi baldai, gražūs  firminiai drabužiai, kvepalai, paveikslai, meno albumai,  papuošalai, kelionės bilietai ar pakvietimas į koncertą ir t.t. Dovanoje neturi būti nė lašo praktiškumo, išskaičiavimo, o tik padėka, pagarba  ir meilė tam, kam dovanojam  (ne žoliapjovė ir ne  šampūnų rinkinys kasdieniam vartojimui).

Namų dekoras

Pagrindinė sąlyga – daug šviesos ir eglutė. Stilius – retro, namai turi spindėti kuo ryškesne iliuminacija – sietynai, liustros, bra, žvakidės turėtų būti uždegtos. Tinka – daugianarė senovinė žvakidė ant stalo  Svarbiau išlaikyti senelių ir tėvų tradicijas, atkartoti vaikystėje matytą namų papuošimą ar jį atkartoti iš istorinių šaltinių, iš senų nuotraukų – kaip puošė namus praeityje vilniečiai, šiauliečiai, užupiečiai, aukštadvariečiai. Dekoracijos neturi būti brangios ir įmantrios, bet paprastos, blizgios ir atpažįstamos iš anksčiau, be labirintų  instaliacijų. Akcentas – blizgioms girliandoms, jų gali būti daug, apjuosti visas patalpas. Dar – įvairūs senoviniai žibintai, snaigės , iškirptos iš blizgaus popieriaus. Idealu – iškabinti giminės nuotraukų  ar paveikslų galeriją.

Dominuojančios dekoro spalvos  - karališka purpurinė, rusva, melsva, taigi – karalių ir didikų rūmų dekoro paletė lyg iš senovės paveikslų.  Kuo mažiau, neturi būti  žalios, ryškiai geltonos, rudos, pilkos. Ryškiai raudona  ar saulės spektro geltona energetiškai stiprins aplinkoje konfliktiškumą, trauks nelaimes.

Namų dekore gali kartotis jūros, laivų, žirgų, kriauklių motyvai, pasakų ar senų filmų herojų motyvai.

Stalo dekoras          

Ak, stalui dekoruoti reikia deleguoti žmogų su ypač išlavėjusiu skoniu. Būtent stalo dekorui, o ne maistui Beždžionės metų šventėse yra skiriamas ypatingas dėmesys. Tik pagal  etiketą – ir jokių kūrybinių džiazų. Kaip orientyras galėtų būti japonų arbatos ceremonijos kompozicijos, spalvos ir indai. Būtinos – servetėlės, stilingi  gražūs indai, įvairūs snobiški papildiniai.  Stalo dekoru visi turi gėrėtis, mėgautis ir aikčioti – ak, ak, kaip gražu. Skoninga stilizacija. Kuo mažiau  gryno molio, metalo, plieno ir plastmasės ir kuo daugiau vertingų, įmantrių, gal relikvinių, muziejinių, ar parsivežtų iš tolimų kelionių meninių  ar antikvarinių   firminių ir brendinių indų – iš  porceliano, krištolo. Galimos mielos dovanėlės, padėtos kiekvienam svečiui.  Atsakingai paenkamos taurės, nes užstalėje bus įdėmiai klausomasi tostų ir palinkėjimų.

Stalo puošyboje spalvos turi būti ypač suderintos. Geriau  puošnios, skoningos  atskiros staltiesėlės ar medžio, kamščio padėklai  nei viena  bendra staltiesė.  Itin svarbus susodinimas prie stalo, jis liudys tikrą šeimininkų santykį ir požiūrį į svečius, kiek jie yra pagerbti ir mylimi (jei susodinti į centrą, arčiau  garbių senolių).  Ypač  svarbu  susodinti poras, kad tarp kaimynų kiltų kuo mažiau trinčių. Beje, per Beždžionės metų pokylius būtent stalo ar valgio kaimynystė  ( maksimali tikimybė!) suveda su būsimais partneriais, sutuoktiniais.

Stalo  ir virtuvės puošyboje  turi dominuoti gėlių motyvai, tradiciniai   geometriniai ornamentai,  gulbių ar porinių paukščių, balerinų ar supakuotų  dovanų, gražių moterų figūros. Stalo kompozicijoje reikia laikytis griežtos, kanoninės simetrijos.

 Šventinis maistas

Dėl maisto gali kilti didelių ginčų, mat susikirs ir skoniai ir įpročiai. Teisinga iš anksto pasiteirauti dėl pageidavimų, kad nebūtų protestų: to nevalgau, to negeriu.  Svarbesnis –  vaisių ir saldus stalas,  prioritetas - kavutėms ir arbatoms  su saldumynais ir ilgais pašnekesiais. Desertais ir saldumynais  pirmiausia ir reikia rūpintis.   Du tortukai  ar pyragai – vaikams ir suaugusiems. Nudailinti pyragaičiai, dekoruoti kepiniai ir pyragai.

Beždžionė – ne mėsėdė. Tad žvėrienos kepsniai ir  karšti riebūs kepiniai nepageidaujami. Keptų daržovių suktinukai ir maltiniai, blynai, ragu, ryžių apkepai, koldūnai, sušiai, žuvys. Tipiška – blynas su įdaru, kepinys su faršu. Įvairiausios spalvotos daržovės, austrės ir šprotai. Maistas turi atrodyti  puošniai ir elitiškai, elegantiškai, kad akis mėgautųsi spalvomis, kompozicijomis  ir tekstūra.  Šiuosyk svarbiau maisto išorinė forma, nei turinys, sotumas ir kiekis.

Stalo  sakrali puošmena turėtų būti  rankų darbo duona iš vaikystės, pagal tėvų ar senelių receptus.

Per šias šventes visi linkę gerti stipresnius gėrimus ir neįvertinti asmeninių  pajėgumų. Alkoholis Beždžionės metais sukelia  žiauriausios agresijos priepuolius, smurtą ir net mirtis, širdies smūgius. Tad kas nors turi kontroliuoti kvaišalų suvartojimą, nes patiems svečiams jį sukontroliuoti nelabai išeis.  Geriausia  kvaišalinius gėrimus keisti  namų gamybos, autoriniu vynu, natūraliomis sultimis (šiemet apelsinų,obuolių, aronijos, morkų – idealu), gira.

Arbatos – kuo paprastesnės,  kasdienės, gydomosios, geriau – žolelių , ne  egzotinės ir  ne maišytos, jokiu būdu – ne aromatizuotos. Kavos – kombinuoto skonio, naujos, eksperimentinės, dar neišbandytos (tarkime, Gvatemalos arabika, auginta su kardamonu). Kavos Beždžionės metais veikia darbingumą, mobilumą  ir liežuvį ypač stipriai, dėl to vieno puodelio dienai gana.

Šventės nuotaikos ir talismanai

Geras, pozityvios pasaulėžiūros ženklas - jei šventės metu sąmonės akiratyje pasirodo žirgas, jei sutinkamas žmogus iš vaikystės, jei prisimena ir pasveikina seniai matytas giminaitis, jei žmonės būriuojasi glaudžiais rateliais ir garsiai juokiasi, apsikabina ar  pasileidžia į  bendrų prisiminimų vandenynus, kilnoja tostus į sveikatą.  Geras ženklas bus ir  netikėtai atsiradęs papuošalas. Papuošalai ir brangenybės, kitų  įteiktos dovanotos  šiose šventėse „dirba“ kaip mistiniai ženklai. Vieni lūžta, kiti atsiranda.

Dangaus siųsta šventės palaima (kaip ženklas, kad eini savo keliu)  ateis per  netikėtą vėjo gūsį į veidą, per nukritusią plunksną, per paukščių būrius ant palangės,  per  mielos lapės vizitą, per vaiko šypseną, jo išgirstą juoką  ir  vaikų pasisveikinimą  gatvėje, per pamatytą aitvarą ar oro balioną, per  pamatytą pakeliui įsimylėjėlių porą.

Šventė turi sujungti lygiai visus būrin, nepriklausomai nuo jų pareigybių, spalvų ir įsitikinimų. Kad visi jaustųsi paprastai ir patogiai, demokratiškai, lygūs ir vienodai pagerbti, dalintųsi rate ar užstalėje humoru, optimizmu ir geriausiomis viltimis. Egocentrikai, kniurkliai ir paniurėliai, priekabūs kritikai, patyčių meistrai yra  Beždžionės pobūvyje visiškai nepageidaujami.

Pozityvi šventė  teiks nušvitimą, pakylėtus triumfo ir pasididžiavimo, tvirtybės ir ryšių su šeima bei protėviais išgyvenimus, palaimingas atsipalaidavimo ir išmintingos tolerancijos, artumo su savais nuotaikas. Nenusisekusios šventės žymė – skriaudos dėl nepagarbos,  masinės muštynės, politiniai ginčai ar brutalios kolionės, masinės stumdynės.  Tikiuosi, kad visiems pasiseks atšvęsti tik pozityviai!

Astrologė Saulė Jonaitytė,

horoskopas.lt