Jupiteris, plėtojantis Šuns metų energijas ir aplinkybes, jau yra Skorpione nuo 2017 metų rugsėjo 10 dienos. Taigi simbolinis Geltonasis Šuo šeimininkauja Žemėje jau nuo spalio vidurio ir sustiprins visų apsaugas, nuskaidrins sąžinę ir ne juokais prigąsdins gamtiniais ir valdžios ekstrymais iki 2018 lapkričio. Ženklius pokyčius, perėjimą nuo Gaidžio orinių skambių tonacijų link Šuns vandeningų krioklių paryškina Marso atėjimas į Skorpioną nuo gruodžio 9 dienos.

Tiek Naujųjų sutikime, tiek visose 2018 metų šventėse savaime išpildoma tam tikra, kasmet vis kitokia Žvaigždžių režisūra. Sekdami vieningos visatos pajautomis ir asmeninėmis nuojautomis, persismelkiame Laiko dvasia, pajuntame harmoniją su visuminiais reiškiniais, gamtiškai ir ekologišką prisideriname prie visatos virsmų ir ciklų, tampame jos organine dalimi, Dievo gaida ir dermingu akordu.

Kaip sutikti

Tyliai, ramiai, romantiškai, pasyviai, uždarame artimajame rate, užstalėje, be triukšmo, be cirkų ir fejerverkų, be šaudynių ir rėksmingų šūksnių, be dramų, ekstrymo ir nuotykių, visiškai atsipalaidavus. Visiškas atsipalaidavimas ar nirvanos aura. Siekis – laimė, palaiminga tyla, subtilus įsiklausymas į savo ir aplinkinių giluminius poreikius, visiškas užsimiršimas, atsiribojimas nuo gyvenimo negandų ir stresinių minčių apie rytojų, pasinėrimas į pasakišką nostalgijos ir gražiausių prisiminimų atmosferą. Gera bus jaustis taip, lyg persikeltumėte į vaikystę arba kaip esate įpratę, kaip švenčiate dažniausiai, kaip šventėte jaunystės laikais ar kaip trokšta švęsti jūsų vaikai ar mylimieji. Nagi – kaip visada, bet neįprastoje vietoje.

Sekite paskui intuiciją, neprievartaudami savęs ir aplinkinių. Neikite ten, kur stabdo įtartini ženklai ar negera nuojauta, kur visai nesinori ar kažkas labai verčia, kur nesigauna patekti dėl virtinės nepaaiškinamų kliūčių, nuklydimų. Tik taip bus išvengta patekimo aplinkon, kur teks prakentėti ar apsimetinėti su falšo kaukėmis, kur tapsite aplinkybių auka.

Šiųmetinės šventės gali būti kaip niekad dvasingos, meniškos ir poetiškos, įkvepiančios, sklidinos mistinių potyrių, prikelti iš pelenų seniai užgesusius santykius. Tą galima patirti visiškai be pastangų, plaukiant pasroviui, kur neša giluminiai norai ir troškimai.

Pakanka susikurti romantiškai kerinčią, meditacinę atmosferą, kad ir savo namuose, neišlipant iš lovos ar vonios, su žvakėmis , prietema ir paslaptingu apšvietimu. Net miegas visiškai atsipalaidavus, prisnūdus su mėgstama knyga ar parsisiųstu filmu jaukioje prietemoje ir atitrūkus nuo buitinių rūpesčių – jau bus, Šuns požiūriu, pati ta šventė. Svarbiausia, kad šalia būtų nuoširdžiai mylimi, brangūs žmonės ar prisiminimai apie juos: mylimieji ir mylimosios, vaikai, vaikystės draugai, menininkai, bohema, sena įprasta laisvalaikio kompanija, kur galima būti savimi be dirbtinumų ir laužytų elitinių pozų.

Išskirtinis dėmesys – muzikai ir kvapui. Grojaraštyje lai dominuoja mėgstamiausia muzika, kuri šildo atmintį maloniausiais prisiminimais, žadina prarasto ar neatrasto rojaus ilgesį. Gerai – gyvo garso koncertas uždarame klube. A.Vivaldžio „Metų laikai“ kaip tradicinis naujametinis kūrinys. Mėgstamų kino filmų garso takeliai. Ambientas, etnofolkas ar meditacinė muzika. Alternatyva muzikai – visiška tyla, kurioje užgauna jausmų stygas mylimo vaiko kuždesys į ausį, mylimųjų tykus kvėpavimas, snaigių šokiai už lango, krentančios žvaigždės nuoslydis.

Švęskite su savais, ne kosmopolitiškoje ir ne elitinėje ar ultra šiuolaikiškoje terpėje. Draugija gali būti ir labai didelė, bet būtinai – vienalytė, tos pačios tautybės ar vienodo tikėjimo, nuspėjama, panašaus skonio, be siurprizų, išsišokimų, kritikos, privalomų aprangos kodų. Šuns metus palanku sutikti ir vienatvėje, paskendus transuose ir svajonėse apie nepasiekiamą ar prarastą meilę, išbūnant su savimi išvykusių ar atitolusių vaikų ilgesį, skaičiuojant centus tarybinėje piniginėje ar žarstant auksą iš ES parbogintoje skrynioje. Šuns metų proginiuose ritualuose natūraliai susitaikoma, prašoma atleidimo ir atleidžiama net didžiausiam prasižengėliui, jei jis nuoširdžiai atgailauja arba bent jau apsipila viešai krokodilo ašaromis.

Ryški šventės gaida - kažkam kažką paaukoti, dovanoti veltui, ko alkstantiems trūksta. Beglobiams – šilumą, ligoniams – paguodą, benamiams – pastogę, našlaičiams – motinišką meilę, vargšams – pinigėlį, kenčiantiems – palaimą, liūdintiems – džiaugsmą. Ypač Šuns metų dvasios reiklioms apleistiems, atstumtiems vienišiams, gėlos ar nesėkmių palaužtiems - juos pirmiausia būtina pasveikinti, pakviesti draugėn, jais pasirūpinti, kad priverstinai prie šventes neliūdėtų atskirtyse.

Vietoj trankių fejerverkų ir petardų - žvakės ir bengališkos ugnelės, kinų laimės žibintai, paleisti Nerimi, Gangu ar Temze. Malda, poezijos skaitymai ar bendra daina, nuaidinti taikos ir gėrio posmais į visatos platybes.

Šventės įvaizdžiai: paslaptinga, tylinti, kerinčio grožio moteris, na Astos Valentaitės fantomas. Vilniaus pasakiško švytėjimo eglutė, kurioje žėri-susilieja visi įmanomi jūros gelmių atspalviai, kuri lyg ir primena pernykštę, bet užburia ir žavi naujomis rausvomis spalvomis. Talentingi vaikai, šokiu ar muzikavimu , dainomis virpinantys sielas iki ašarų.

Ašaros, grauduliai ir padūsavimai – geras ženklas, juk atsidūstama ir po skanaus patiekalo ar jaukiai prarymoto vakaro: ak, kaip buvo gera, net verkti norisi iš laimės . Šventės metu vanduo turi lietis upeliais – į taures, stiklines, iš bačkos ar krioklio, gal už lango, gal virš galvos ar ant galvos ( pirtyje, kubile, eketėje, SPA, baseine, vonioje).

Šventės burtas: kuo mažiau judesio, veiklos, vaikščiojimų ir kalbų, tuo daugiau jausmo, meilės ir malonumų.

Kur sutikti

Naujoje vietoje, bet pagal seną , tradicinį paprotį , įprastai. Net pasilikus tame pačiame bute/name, vieta turi atrodyti lyg nauja, bent dalinai renovuota arba ką tik po remonto. Dar geriau, jei tai - tolima sala, atoki, uždara vietovė su civilizacijos neištrypta gamta , draustinis ar rezervatas, Amazonės džiunglės ar Nidos kopos, Sacharos dykuma ar maža, tuščia, bet įmelsta, sklidina neblėstančios dvasios koplytėlė, seniai matytų, išsiilgtų jaunystės bičiulių sodyba, Užupis, senos bohemos ar menininkų rajonas, gimto kaimo sodyba, legendinė kavinukė ar savas baras, kur renkasi tik savi.

Kažkur arti būtinai turi būti gyvo vandens telkinys (nagi Šuo bet kada užsimanys palakti): upė, jūra, vandenynas, stebuklingas šaltinis, gydomojo mineralinio versmės ir pan. Gerai švęsti kruiziniame laive, pirtyje, alaus bare, baseine, baidarėje, valtyje, jachtoje, ant banglentės, plaukiant ar klausant mėgstamos muzikos, Anapilio muzikos klube, senoje smuklėje su gyva muzika, renovuotame sename teatre ar kultūros centre, tarp menininkų ir artistų.

Stalas

Stalas privalomas. Tai bet kokios Šuns metų šventės pagrindinė vinis, kertinis dalykas, privalomas atributas, maginis talismanas. Nagi koks padorus Šuo be savo vardinio dubenėlio ir jam vienam skirto kaulo? Stalas, užstalė ir viskas, kas vyksta prie jo, turės maginę sakralią reikšmę susirinkusiems. Patiekalų gausa ar skurdumas prišauks ar atstums ateinančių metų sėkmę, paliudys , kaip seksis užstalės svečiams kitąmet apskritai, ar Likimas bus jiems maloningas ar rūstus. Jis turi būti apgalvotas iš anksto iki menkiausių smulkmenų.

Paruoškite stalą taip, kaip bažnyčioje puošia altorių. Jame turi atsispindėti jūsų įsitikinimai, gyvenimo motto. Šiukštu vegetarui atsidurti tarp mėsavalgio, žydui tarp kiauliavalgių, rafinuotam gurmanui - tarp prasčiokų kebabinių, Valančiaus draugijos aktyvistui – tarp girtuoklių, asketui ar jogui – tarp ėdrūnų, gamtos mylėtojui tarp brakonierių, ekologui tarp kailiniuotų damų ir raguotų medžiotojų, skurstančiam - prie ponų stalo, o davatkai tarp nudistų. Tokia maistomaiša prilygtų idealų ir visa ko šventvagiškai išdavystei, gyvenimo nuodėmei. Išgelbėtų Venecijos ar Užgavėnių kaukės, jomis įmanoma prisidengti bet ką, net svetimą gėdą.

Kaukių maskaradas, būrimai prie stalo – irgi Šuns metų mistifikuotų, jaudinančių ritualų tema. Ypač paveikūs ir išsipildantys, atskleis esmę įvairūs tradiciniai Meilės būrimai.

Reklama

Stalo dekoro spalvos: raudona ( kraujo atspalvių spektras), akinama kaip pirmas sniegas balta, juoda-balta, tamsiai žalia, pilka ir rusva, samanų ir pelėsių, morkinė ar apelsino, rustikas ar čerpių. Nereikia derinti subtiliai pagal Statkevičių, iš elitinių dizaino leidinių, o paisykit tik savo pačių skonio ir norų, blogiausiu atveju lygiuokitės į asmenines kultines žvaigždes – koks jų puošybos skonis.

Indai turi būti brangesni ir būtinai iš natūralių medžiagų: molis, porcelianas, stiklas (jokių plastmasių ir vienkartinės sintetinės taros). Gal - iš antikvariato ar kolekciniai, kuriuos ateity galit drąsiai palikti kaip kraitį dukroms ar kaip pensinį užstatą lombarde su Sodros dvipakopėmis rekomendacijomis. Indų turi būti gausu - daugiau nei svečių. Teisinga – stalą perkrauti indais ar patiekalais, kad neliktų laisvos vietos net pelei pralįst. Kuo daugiau patiekalų – tuo skalsesni metai laukia, kad netektų iš bado kaukti kaip alkanam šuniui. Juolab pabadauti ar palaikyti dantis ant lentynos netaupiems teks jau nuo kito lapkričio, visus Kiaulės metus.

Kiekvienam patiekalui – specialiai jam skirti indai. Ne pagal etiketo žinovų rekomendacijas, o kad būtų pagerbtas Dievų siųstas maistas. Virėjai turėtų budriai saugoti receptų paslaptis, o šeimininkės – neatskleisti prekybos centrų, iš kur gavo vieną ar kitą delikatesą. Paslaptis - šventės slaptoji doktrina.

Maistas – nebūtinai tradicinis ar ekologiškas, bet būtinai pagal savo, pagal šeimininko skonį, visų jau kadaise pamėgtas. Šeimininkės Šuns metais pranoksta pačios save, pasiekia pagirtinų virtuvės aukštumų. Sveikintini – rūkytas ir konservuotas, raugintas ir sūdytas, ypatingu būdu marinuotas, pikantiškas ir delikatesinis maistas, grybai ir silkė, salotos ir žuvų įvairovė. Kaip vegetarė norėčiau reklamuoti daržovių troškinius ar net indų virtuvę. Tačiau tai būtų mano įsitikinimas, kurio nevalia Šuns metais piršti kitokio valgiaraščio pasekėjams.

Maisto skonis gali būti aštresnis ir sūresnis, bet tik ne saldus ir ne prėskas. Vyniotiniai su paslaptimi, kai viduje slypi kokia magiška razina ar marinuota slyva. Porcijos - kuo didžiausios, kad visi aikteltų: ohoho, kiek daug, net per daug! Didelis vaisinis tortas – be cukraus. Egzotinių vaisių stalas - apelsinai ir mandarinai, persimonai ir kiviai. Vaisiniai, džiovinti saldainiai, šerbetiniai ledai. Šaltiena, drebučiai, želė, šalti užkandžiai. Ledai - pagarbinti, netgi privalomi, pagrindinis desertas.

Netinka – duona, kepiniai, pyragai, kruopos ir trapūs, birūs patiekalai, pieno produktai, sūriai, saldumynai. Cukrui – jokiu būdu ne!

Šuns metais geros kokybės, brendiniai (firminių pavadinimų) net stiprūs kvaišalai, miksuoti kokteiliai – atpalaiduoja ir suartina net pikčiausius priešus, sveikintini ir toleruotini su saiku, kiekvienam - pagal jo kultūrą, o ne valdžios nurodymus. Tačiau draugija turi būti 100 proc. patikima arba raštiškai pasižadėjusi, jog neplatins nuotraukų su įkaušusiais svečiais, neįskųs jų valdiškoms darbovietėms, Verygai ar Skverneliui. Šuns metų ypatybė, jog šventes apkartina, švenčių paslaptingas dvasias nubaido blaivininkai ir plepiai daugiakalbiai – pamokslais ar tuščiomis kalbomis. Tačiau būtent Šuns metus garsina girti vakarėliai iki žemės graibymo ir pulso praradimo.

Nieko tokio persivalgyti iki soties, pamaloninti skalsos dievybes.

Šventės puošyba

Kiekvienas atskleidžia savo fantaziją, ji bujoja be ribų. Gali būti apskritai be jokių dekorų, svarbiau - žmonių nuotaikos, maistas. Gerai, kad šventę papuoš autoriniai menininkų, vaikų rankdarbiai, brangūs dalykai ir žaislai iš jaunystės, iš pirmos meilės laikų. Bendras bruožas: autentika, daug meno, stebuklinių pasakų motyvai. Šerkšnas, dirbtinis sniegas, balto švytėjimo įspūdis prieblandoje, didelės baltos ar raudonos žvakės senovinėse žvakidėse, magiškai žėrinčios it deimantų vėriniai švieselės, snaigės ir pan.

Mažiau šviesos, daugiau - atpalaiduojančios prietemos, dūmų užsklandų ,smilkalų kaip tikėjimo apeigose, galbūt tiesiog langas į speiguotą naktį, į hipnotizuojantį žiemos kraštovaizdį. Magiški talismanai: angeliukai, religiniai simboliai (Budos statulėlės, rožančiai), balti meškiukai ir vaikų mylimi personažai (elniai, nykštukai), kaukės...

Moterų apranga

Moterys - Šuns metų šešėlinės dirigentės. Tačiau jų magiškos valdymo galios turi būti paslėptos, vidinės, dvasinės ar prigimtinės, pabrėžtinai nedemonstruojamos. Šuns uoslės neapgausi. Štai kodėl prieš šventę geriau išsiimti silikoninius iškilumus, nepiktnaudžiauti botoksais ir veido tinktūra. Dirbtinis grožis ir ryškūs blizgalai, iškirptės ir nuogybės erzins aplinkinius, sulauks žudančių pajuokų.

Apranga - tradicinė, įprasta toje vietoje, kur švęsite. Tai gali būti net tautinis kostiumas ar aborigenų palmių sijonas. Kelnės netinka. Į temą - patogios, komfortiškos, kažkiek naminės suknelės ir sijonai, švediško stiliaus mezginiai, šilkas, vilna ir linas. Lai moterys jaučiasi kaip namie, pižaminės, be korsetų ir grožio kančių, tarsi ką tik pakilusios nuo sofos ar išėjusios iš miegamojo, susisupusios į skraistes ir pledus. Kančios (dietos ir sporto prakaitai) galėtų vykti iki šventės, kurioje moteris jausis rami ir natūrali, it iš pieno plaukusi. Privalomos ekologinės medžiagos, be krislo sintetikos. Už aprangą svarbesni aitrūs, su muskuso natomis, kvepalai, jų negailima, jie irgi kurs šventės nuotaiką.

Vyrų apranga

Vyrai šiais Šuns metais dažnai primins tylinčius vienišus stuobrius ar nepajudinamus, kažkam tvirtai įsipareigojusius dramblius, susitelkusius į asm. interesus. Tačiau šventinė jų apranga , priešingai, turėtų būti išskirtinė ir ekscentriška, su ryškiais akcentais. Keistuoliška įvairiaspalve šukuosena su neįprastais iškarpymais. Kažkokia netikėta, juokinga detalė, beprotiškas apsinuoginimas ar įplyšimas, asimetrija, neįprastas stilių derinys ar ryški, komiška kepurė, gal koks perukas ar kasų pynė, styranti raudona sruoga. Vyro galva turi nustebinti , net šokiruoti, o apranga byloti apie vyro humorą ir savitą mąstymą, atvirumą pokyčiams. Tarkim - skirtingų spalvų kojinės arba įmantrus megztinis vietoj klasikinio švarko, baikerio striukė ar raudonas per ankštas kaip trumpakelnio Venclovo kostiumas, Margirio šalmas, irokezo skiauterė ar valstiečio subsidijuotos vyžos.

Dovanos

Dovanas parinkite itin įžvalgiai. Jos turi būti skirtos būtent tam, ir tik tam vieninteliam žmogui, kaip personalinė paskata ar palaikymas jo slapčiausių svajonių, su ypatingais palinkėjimais . Kad gaunantis dovaną apšaltų iš nuostabos - nagi kaip įžvelgė jos slapčiausią norą? Visi dovanose ieškos paslėptų prasmių, meilės užuominų ir likimo ženklų, aiškins prietarus, susijusius su dovanomis.

Dovanas reikėtų slėpti iki pat įteikimo. Mat išankstnis pristatymas pavogs iš šventės paslapties ir burtų dalelę. Geriausia iš anksto išžvalgyti, kas patinka, ko iki pilnos laimės trūksta artimam žmogui. Formalios ar nepataikytos dovanos bus radikaliai atmestos, užrūstins, gali net į šipulius sudaužyti svarbius santykius. O atspėtos - suklijuoti net beviltiškus ryšius. Jei kyla abejonių dėl dovanos, geriau įteikti dovanų čekius.

Maži berniukai, žinoma, lauks mobilių, kompiuterių, komp. žaidimų , įvairių IT pažangiausių modelių, dviračių ar riedžių, motociklų ir keturračių, dronų ar e-laikrodžių, pažintinių ar fantastikos knygų , meistravimo įrankių... Mažoms mergaitėms šiemet labiau norėsis pūkuotų ir minkštų žaislų, lėlių namelių, indų rinkinių, drabužių , pasakų knygų, skanėstų ir gardumynų.

Šventė vienus nuvils ir paliks slogučio ar užsitęsusių pagirių, gėdos ar liūdesio toksišką įspūdį. Kitus, kas nestokoja vaizduotės, nepametė idealų, tiki romantika ir stebuklais, geba patirti įkvėpimą ir stebėtis pasaulio grožybėmis lyg vaikas, - tuos šventė nušviesins, pakylės, sušildys, atgaivins jausmus, saugiai palydės į Naujuosius metus. Svarbiau - ne kur ir kaip švęsti , o - su kuo, su kokių nuotaikų, nuostatų ir pažiūrų, vertybių žmonėmis ketinate pasitikti Kalėdas ar Naujuosius. Mat žmonių dvasios alchemija šįsyk bus užkrečiama kaip epideminis virusas, persmelks kiaurai. Jau geriau pasvajoti vienatvėje, nei su bet kuo atsitiktiniu ar svetimu.

Reklama