Kaip karščiai veikia protinę būklę
Į karštį nervų sistema reaguoja itin jautriai – gali atsirasti galvos svaigimas, sutrikti gebėjimas mąstyti, sako šeimos gydytoja Natalija Vaicekauskienė. Specialistės teigimu, protinei veiklai karštis kenksmingiausias, jei žmogus serga lėtinėmis ligomis, o karšį lydi didelė oro drėgmė.
Gydytojos teigimu, širdis dėl karščio ima dirbti greičiau, varinėti daugiau kraujo, todėl ji pradeda dirbti nekokybiškai, dėl to tikėtina, kad į galvos smegenis priteka mažiau kraujo. Tuomet smegenys yra prasčiau aprūpinamos krauju, o tuo pačiu – ir deguonimi, joms trūksta maisto medžiagų. Be to, tvyrant karščiui didėja prakaitavimas, iš organizmo pasišalina mineralai, kurie taip pat yra svarbūs ir raumenų, ir smegenų veiklai.
Pasak N. Vaicekauskienės, vien karštis nėra tiek pavojingas, kiek drėgmės, vėjo greičio ir žmogaus sveikatos būklės (lėtinių ligų) visuma.
„Esant šiems elementams gali atsirasti nervų sistemos ir visų kitų organizmo sistemų sutrikimų. Karštis veikia visą organizmą. Jis skatina dažnesnį širdies plakimą, gausėja prakaitavimas, kyla, o kartais ir krenta kraujo spaudimas. Lygiai taip pat, o kartais ir ypač jautriai, reaguoja nervų sistema. Gali atsirasti galvos svaigimas, mieguistumas, atminties pablogėjimas, sutrikti gebėjimas mąstyti“, – teigia gydytoja.
Anot medikės, jeigu jaunas, sveikas darbingo amžiaus žmogus dirba gerai vėdinamoje, protingai kondicionuojamoje patalpoje ir geria pakankamai skysčių, jo protinė veikla labai sutrikti neturėtų. Tačiau anaiptol ne kiekvienas dirba idealiomis sąlygomis.
„Ne visi juk žmonės į darbą atvyksta automobiliais, ne visuose automobiliuose ir darbo vietose yra kondicionieriai. Yra daugybė žmonių, kurių darbe tenka iš vieno objekto nuvykti į kitą. Todėl neretam būti produktyviam tampa sunku“, – kalba N. Vaicekauskienė.
Gydytojos teigimu, pagrindinis ir svarbiausias būdas per karščius išlikti kuo darbingesniam – gerti kuo daugiau skysčių. Tai, pasak medikės, turi būti vanduo bei mineralinis vanduo. Reikia vengti kavos, saldikliais pagardintų gėrimų, kurie dar labiau skatina skysčių pasišalinimą iš organizmo.
„Jei žmogus jaučia didelį poreikį išgerti kavos, išgėrus puodelį jos, privalu išgerti ir stiklinę vandens. Taip pat žmogus turi būti pailsėjęs, gerai išsimiegojęs.
Nors būna ir taip, kad dėl karščio sutrinka miegas, tada natūralu, kad dieną žmogus bus nedarbingas dėl poilsio trūkumo. Patalpa turi būti kondicionuojama protingai – temperatūra nuo aplinkos turi skirtis maždaug 5–6 laipsniais“, – pataria N. Vaicekauskienė.
Vilija Andrulevičiūtė,
Susiję straipsniai
