Kaip elgtis įvykus žiemos traumai?

Šaltuoju metu sezonu dažnai pamirštame atsargumą gatvėse, keliuose. Net negausiai sningant šaligatviai spėja pasidengti ledu ir ilgai išlieka slidūs, ypač esant plikšalai. Jais vaikščioti pasidaro labai pavojinga. Atsiranda labai didelė traumų tikimybė – sąnarių patempimų ir išnirimų, kaulų lūžių, sumušimų, smegenų sutrenkimų ir kt.

Dar kartą norime priminti, kad prasidėjus šalčiams bei esant slidžiai kelio dangai, reikia avėti batus žema pakulne bei neslidžiu, grublėtu padu. Reikia būti atsargiems ir dėmesingiems. Einant apledėjusiu keliu, jokiu būdu negalima skubėti. Reikia labai atsargiai lipti laiptais, leistis į nuokalnes.

Labai pavojingos tokios traumos, kai žmogus parvirsta aukštielninkas ir susitrenkia galvą. Parkritęs žmogus gali netgi trumpam prarasti sąmonę. Ant sumuštos vietos reikia uždėti šaltą kompresą ir būtina nedelsiant kreiptis į neurologą, griežtai laikytis jo nurodymų, kad būtų išvengta galimų sveikatos sutrikimų.

Svarbu, kad patyrę traumą, žmonės tinkamai suteiktų pirmąją pagalbą. Parkritus ir susimušus, skilus kaului, reikia skaudamą vietą tuoj pat atšaldyti šaltu kompresu, stengtis sąnario nejudinti ir kuo greičiau vykti į gydymo įstaigą. Ar yra lūžių, gali nustatyti tik specialistas. Nereikėtų bandyt pačiam ar kitiems leisti atstatyti sąnarį į normalią padėtį. Kol bus suteikta profesionali pagalba, sužeistą sritį reikia imobilizuoti, malšinti skausmą, dėti šaltą kompresą.

Pirmą, antrą parą šalčio procedūros yra geriausia priemonė, kai patempiami raiščiai ar sausgyslės, kai yra kraujosruvų (mėlynių). Netinka spirito kompresai. Kad sutrikus kraujotakai audiniai netintų bei nesusidarytų mėlynių, pažeistą sritį reikia sutvarstyti. Šildymo procedūros tinka tik 3–4 parą po traumos.

Skausmas – neatsiejama traumos dalis. Patiriamas įvairaus pobūdžio skausmas. Jį būtina malšinti, kad neišsivystytų trauminis šokas.

Šaltą, žvarbią, vėjuotą dieną galima patirti ir nušalimų. Nušalimo riziką didina ankšti rūbai bei avalynė. Dažniausiai nušąla galūnės: kojų, rankų pirštai, be to, dažnai nušąla ir ausys, nosis, skruostai bei lyties organai, kurių kraujotaka šaltoje aplinkoje sutrinka gana greitai. Greičiau nušąla pervargę, išsekę, neblaivūs, vyresnio amžiaus žmonės, kuriems yra sutrikusi galūnių kraujotaka.

Taip pat primename, kaip reikia elgtis su nušalusiu asmeniu. Pirmiausia, kuo greičiau nugabenkite nukentėjusįjį į šiltą patalpą, jei tokios galimybės nėra, tai raskite nuo vėjo bei šalčio apsaugotą vietą. Duokite žmogui atsigerti karštos arbatos, užvalgyti karštos sriubos, palaipsniui atšildykite nušalusią kūno dalį, nuvilkite drėgnus drabužius. Nepamirškite nuo pažeistos kūno dalies numauti žiedus, apyrankes, išverti auskarus ir pan. Apvyniokite nušalusią galūnę sausu audiniu.

Negalima trinti sniegu ir masažuoti žmogaus nušalusių kūno vietų, nes smulkūs ledo kristalai pažeidžia odą, patekę mikroorganizmai gali sukelti pūlingas komplikacijas. Taip pat negalima per daug ir kaitinti nušalusių kūno vietų, nes taip tik dar labiau sutriks kraujotaka. Nušalusiam žmogui negalima rūkyti, nes nikotinas sukelia kraujagyslių spazmus, todėl galūnė sunkiau atšyla. Negalima šaltyje vartoti alkoholio, nes netenkama daugiau šilumos.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras