Antradienis, 2025.02.11
Reklama

Kaip dažnai galima mėgautis greituoju maistu?

2012-05-11 12:49:19

Mūsų dienomis, kai tenka skaičiuoti kone kiekvieną minutę, prabangą sveikai maitintis sau gali leisti ne kiekvienas. Juk daug paprasčiau nubėgti iki artimiausios kavinės ar prekybos centro ir gauti pusfabrikačių, negu patiems stovėti prie viryklės ir gaminti valgį. Nors dietologai vienbalsiai tvirtina, kad greitas maistas kenksmingas sveikatai, akivaizdu, kad mitybos įpročius pakeisti sunku. Kuo šie produktai pavojingi?

© VLMEDICINA.LT (A. Kubaičio) nuotr.

Visų pirma – praktiškai kiekviename tokiame patiekale yra nesuderinamų produktų (pavyzdžiui, visiškai nedera kaloringa bandelė ir mėsa), aplietų įvairiais padažais. Antra – tokiam maistui retai kada naudojami kokybiški produktai. O trečia – gausiai užsigerdami kava arba gazuotais gėrimais jūs tikrąja šio žodžio prasme žudote savo organizmą.

Vartoti greitą maistą ar ne – kiekvieno teisė rinktis, tačiau yra tam tikros normos, kurių peržengti nerekomenduojama. Kaip dažnai galima nusižengti sveikos mitybos taisyklėms nekenkiant sveikatai?

Mėsainiai

Vienas vienetas – 257 kcal,

Saugi dozė – 1 mėsainis per 2 savaites

Suvalgius vos vieną mėsainį gaunama pusė paros druskos ir kenksmingų riebalų normos. Vartosite daugiau – nukentės širdies ir kraujagyslių, virškinimo, šlapimo šalinimo ir nervų sistemos. Mėsa kepama ant grotelių, todėl joje gali būti kancerogenų, sukeliančių onkologines ligas, o bandelėje ir padažuose – gausybė įvairių priedų, konservantų ir skonio stipriklių, kurie gali tapti alergijų arba virškinimo problemų priežastimi.

Skrudintos bulvytės

Vidutinė porcija – 340 kcal

Saugi dozė – 1 porcija per savaitę (250 g)

100 g skrudintų bulvyčių turi 8 gramus trans-riebalų. Ši medžiaga nėra natūralios kilmės – transriebalai padidina cholesterolio lygį kraujyje, skatina širdies ir kraujagyslių sistemos ligų vystymąsi. Jie dalyvauja ląstelių metabolizmo procesuose ir stimuliuoja vėžinių ląstelių atsiradimą. Patekę į ląstelę, transriebalai ima kliudyti deguonies ir maisto medžiagų apykaitai per membraną, tad ląstelė maitinama blogai, joje kaupiasi toksinai. Tai gali baigtis cukriniu diabetu.

Pica

1 gabaliukas – 450 kcal

Saugi dozė – 1 gabaliukas per savaitę

Dažniausiai picoms naudojama ne mėsa ir jūros gėrybės, o dešros – vadinasi, natūralių baltymų negaunama. Reguliarus baltymų trūkumas mityboje lėtina vaikų augimą, blogina medžiagų įsisavinimą, sukelia širdies ir raumenų problemų, blogina atmintį ir darbingumą. Baltymai reikalingi praktiškai visiems organizmo procesams. Picoje nėra skaidulinių medžiagų, todėl galimi dažni vidurių užkietėjimai. Suvalgius picos, apima apgaulingas sotumo jausmas, nes maistas naudos neduoda, maistinių medžiagų gauname mažai, ir mums jų nuolat trūksta.

Dešrainiai

1 vienetas – 300 kcal

Saugi dozė – 1 dešrainis per mėnesį

Paprastai viename dešrainyje yra 45 % kenksmingų (sočiųjų) riebalų, daugiau kaip trečdalis paros druskos normos ir 1,5 g trans-riebalų. Dešrelėse paprastai būna sojos, o ne grynos mėsos, taip pat krakmolo ir fosfatų, kurie sulaiko vandenį ir didina produkto apimtį. Reikia paminėti, kad dešrelėse gana daug konservantų, o bandelės gaminamos iš labai prastų miltų (juose tik baltymai ir krakmolas, jokių gemalų ar sėlenų). Majonezas ir padažai – pigūs, su gausybe priedų. Visa tai trikdo virškinamojo trakto veiklą. Cholesterolis sėda ant kraujagyslių sienelių, todėl galima aterosklerozė. Kuo ji baigiasi – aiškinti nereikia, tad piktnaudžiauti dešrainiais nepatartina.

Traškučiai

100 g – 600 kcal

Saugi dozė – 100 g per savaitę

Dažniausiai bulvių traškučiai – tai net ne bulvės, o supresuotas ir apkeptas krakmolų mišinys. Toks maistas dar kaloringesnis, todėl mėgstantiems juo pasmaguriauti nutukimas neišvengiamas. Žinoma, yra gamintojų, kurie naudoja tikras bulves, tačiau dažniausiai jos būna genetiškai modifikuotos. Tačiau net jeigu jums paiseks rasti traškučių, pagamintų iš nemodifikuotų bulvių, turėkite omenyje, kad kepimo metu jokių naudingų medžiagų jose nelieka, tačiau atsiranda kancerogeninių. Be to, traškučiai – tai uždelsto veikimo bomba, kuri gali tapti širdies ligų priežastimi. Kaltininkas – akrilamidas (pavojingas kancerogenas), kuris susidaro kepant riebaluose krakmolą.

Atskirai reikėtų pakalbėti ir apie „kumpio“ ir kitų įvairių „skonių“ traškučius. Iš tikrųjų tai tėra aramatizatoriai ir skonio stiprikliai, kurie provokuoja rėmenį, gastritą, alergiją ir žarnyno problemas. Jeigu traškučius palygintume su kitu greitu maistu, juose yra rekordiškai daug druskos – vadinasi, organizme audiniuose kaupiasi vanduo, padidėja arterinis kraujospūdis ir atsiranda kitų panašių bėdų.

Tirpi kava

1 porcija – 70 kcal

Saugi dozė – 1 kartas per savaitę

Greitas maistas jau ir taip pavojingas, tačiau jeigu jį dar ir užsigeriate saldžia kava arba gazuotais gėrimais, cukraus lygis kraujyje padidėja tiesiog katastrofiškai. Kraujagyslės praranda elastingumą, plonėja, lengvai užsikemša. Ten, kur jos trūksta, atsiranda kraujosruvų. Gali pablogėti regėjimas, prasidėti galūnių skausmai ir tirpimas ir panašiai. Lygiai tas pats vyksta ir su nervais.

Saldūs gazuoti gėrimai

Vienoje stiklinėje – 103 kcal

Saugi dozė – 1 stiklinė per savaitę

Tokiuose gėrimuose esanti fosforo rūgštis suriša kalcį, magnį ir cinką, kliudo juos įsisavinti ir išplauna iš organizmo, todėl nukenčia kaulai, širdies ir kraujagyslių sistema. Piktanaudžiaujant kofeinu ir gazuotais gėrimais, padidėja dirglumas, sumažėja darbingumas ir pablogėja atmintis.

Venkite greito maisto užkandinių, jeigu:

Sergate virškinamojo trakto ligomis;

Sergate širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis;

Turite antsvorio;

Sergate cukriniu diabetu;

Laukiatės arba maitinate krūtimi.

 

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Psichiatrė apie depresiją ir nerimo sutrikimus: ką atskleidžia nauji tyrimai?
Depresija ir nerimo sutrikimai – šiuolaikinės visuomenės iššūkis, kasmet paveikiantis milijonus žmonių visame pasa...
Klaipėdos universiteto ligoninė perskirstė skubios pagalbos srautus
Nuo vasario 11 dienos Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) koreguoja skubios pagalbos teikimo tvarką. Visa skubi p...
Riebalai ant pilvo gali išduoti apie širdies ir kraujagyslių ligą
Širdies ir kraujagyslių ligos kasmet nusineša daugiausia lietuvių gyvybių – Lietuvoje mirštamumas nuo širdies ir k...
Priklausomybės ligų specialistai – apie tendencijas: vienos džiugina, kitos kelia nerimą
Priklausomybės nuo alkoholio ir nuo opioidų išlieka vienomis pagrindinių, dėl kurių žmonės ieško pagalbos, rodo Respubli...
Dažnai raižo ir pučia pilvą? Gali būti, kad jūs netoleruojate laktozės
Lietuvoje maždaug kas trečias suaugęs žmogus susiduria su laktozės (arba pieno cukraus) netoleravimu. Šis sutrikimas, ku...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų