Kada reikėtų vengti glitimo turinčių produktų?

Pastaraisiais metais vis daugiau žmonių, nusprendusių sveikai maitintis arba norintys atsikratyti papildomų kilogramų, vengia glitimo turinčių produktų, kurių sudėtyje yra kviečių, rugių, miežių, avižų, speltos, kamuto ar jų sudedamųjų dalių. Mokslinių tyrimų, patvirtinančių, kad tokia dieta veiksminga, nėra. Tačiau žmonėms, sergantiems celiakija (alerginė reakcija į glitimą), būtina atsisakyti arba labai riboti duonos, sausainių, makaronų ir kitus produktus, kuriuose yra glitimo. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena, kad tokie produktai yra specialiai paženklinti.

Reklama

Tik atsisakius glitimo turinčių produktų, celiakijos požymiai išnyksta

Pasak VMVT Maisto skyriaus vyriausiosios specialistės Vilmos Pušinaitės, mokslininkai yra nustatę, kad visose kviečių rūšyse (kietuosiuose kviečiuose, speltoje, kamute), taip pat rugiuose ir miežiuose yra glitimo. Žmonėms, kurie netoleruoja glitimo (tą nustato gydytojai, atlikę tam tikrus tyrimus), produktai pagaminti iš šių grūdų gali sukelti alergines reakcijas: bėrimą, vėmimą, viduriavimą arba, atvirkščiai, vidurių užkietėjimą. Kai kuriems gali išsivystyti šienligė arba astma. Suvalgius glitimo turinčių produktų neretai pradeda raižyti pilvą. Vienas iš dažnesnių celiakijos požymių – staigus svorio kritimas. Maži vaikai per mažai jo priauga, o suaugusiems kilogramai ima kristi. Mat glitimas jo netoleruojantiems žmonėms pažeidžia plonosios žarnos gleivinę, dėl to sutrinka maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralinių medžiagų įsisavinimas.

Celiakijos simptomai yra labai individualūs, tai viena priežasčių, kodėl ši liga kartais diagnozuojama pavėluotai. Pavyzdžiui, vieniems ji pasireiškia vidurių užkietėjimu, kitiems – viduriavimu, trečia žmonių grupė gali visai nejausti su sutrikusia žarnyno funkcija susijusių simptomų. Tačiau atsisakius maisto, kuriame yra glitimo, simptomai labai greitai išnyksta. Taigi, vienintelis efektyvus būdas išvengti celiakijos simptomų ir komplikacijų – visam laikui apriboti maisto produktų su glitimu vartojimą. Prekybos centruose, specializuotose maisto produktų parduotuvėse ir vaistinėse galima įsigyti produktų, skirtų glitimo netoleruojantiems žmonėms.

Ką reiškia užrašai „be glitimo“ ir „labai mažas glitimo kiekis“?

V. Pušinaitė pabrėžia, kad pašalinti glitimą iš kviečių, rugių ir miežių labai sunku dėl techninių bei ekonominių priežasčių. Tad ir pagaminti maisto produktų, kuriuose visai nebūtų glitimo, sudėtinga. Net ir tuose maisto produktuose, kurie skirti glitimo netoleruojantiems žmonėms, nedidelis kiekis jo likučių vis tiek randama. Tad maisto produkto etiketėje pažymima, kad „be glitimo“, jeigu jo kiekis galutiniame produkte neviršija 20 mg/kg. Jei glitimo maisto produkte yra mažiau nei 20 mg/kg, mažai tikėtina, kad toks maisto produktas sukels alerginę reakciją.

Ženklinimo etiketėje nurodomas teiginys „labai mažas glitimo kiekis“, kai produkte yra viena ar kelios sudedamosios dalys, pagamintos iš specialiai apdorotų kviečių, rugių ar miežių, todėl turinčių mažesnį kiekį glitimo. Glitimo kiekis tokiuose produktuose negali viršyti 100 mg/kg.

VMVT Maisto skyriaus vyriausioji specialistė V. Pušinaitė sako, kad parduodami skirtingą nedidelį kiekį glitimo turintys produktai, nes vieni žmonės netoleruoja didesnio jo kiekio, o kitiems ir visai mažas kiekis gali pakenkti.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba