Šeštadienis, 2024.05.25
Reklama

Kada paskutinį kartą Jums buvo atlikta krūtinės ląstos rentgenograma?

vlmedicina.lt | 2013-11-07 09:10:39

Jau antri metai, lapkričio 8-oji pasaulyje minima kaip Tarptautine radiologijos diena. 2013-jų metų tema – plaučių ligų diagnostika. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Radiologijos ir branduolinės medicinos centro radiologai sako, kad plaučių ligų diagnostika užima ypatingai svarbią vietą visų ligų diagnozavime. Medikai atkreipia visuomenės dėmesį į paprastą, patikimą ir prieinamą rentgeninį krūtinės ląstos ištyrimą (rentgenografiją) bei klausia: „Kada paskutinį kartą Jums buvo atlikta krūtinės ląstos rentgenograma? Ar ji buvo Jums atlikta paskutinių 2 metų bėgyje?“.

Plaučiai
Algirdo Kubaičio nuotr.

Rentgenografija – dažniausiai atliekamas radiologinis tyrimas, padedantis diagnozuoti ne vien plaučių, bet ir daugelio kitų organų ligas. Santariškių klinikose krūtinės ląstos rentgenogramos kasmet sudaro apie 66 proc. visų atliekamų rentgeninių tyrimų. Įprastai jos būna dviejų krypčių: tiesinė ir šoninė. Tai vienas iš dažniausių rentgeninių tyrimų, kuris atliekamas tiek profilaktinių sveikatos patikrinimų metu, tiek diagnostiniais tikslais.

Santariškių klinikų radiologai tvirtina, jog krūtinės ląstos rentgenografija yra saugus tyrimas, jo metu apšvita siekia vos 0,05 milisivertų.

Palyginimui – per metus iš aplinkos žmogus gauna 2-3 milisivertus radiacijos (jonizuojančios apšvitos) dozę, o atliekant plaučių kompiuterinę tomografiją (KT), apšvita siekia 4-6 milisivertu, t.y. apie 100 kartų daugiau nei atliekant krūtinės ląstos rentgeninį tyrimą. Skrendant lėktuvu, radiacija siekia 0,005 milisivertu per valandą (pvz., po 8 valandų skrydžio žmogus gauna tiek jonizuojančios apšvitos, kiek ir atliekant įprastinį rentgeninės krūtinės ląstos tyrimą). Onkologinių ligų atsiradimo tikimybė didėja gavus per 100 milisivertų jonizuojančios apšvitos dozę. Norint ją pasiekti, reikėtų atlikti daugiau kaip tūkstantį krūtinės ląstos rentgeno nuotraukų, o tai, kaip teigia radiologai, yra tikrai neįmanoma. Jie sako, kad naujos kartos aparatų skleidžiama apšvita yra dar mažesnė, o gaunami vaizdai išlieka tokios pat geros kokybės. Todėl krūtinės ląstos rentgeninis tyrimas yra informatyvus, lengvai pasiekiamas, greitas, pigus bei labai svarbus ligos stebėsenai.

Profilaktinių sveikatos patikrinimų metu atliekami krūtinės ląstos rentgeniniai tyrimai padeda anksti diagnozuoti plaučių vėžį, tuberkuliozę (dar nesant klinikinių ligos požymių) bei užkirsti kelią jų plitimui ir progresavimui. Tokiu būdu, medikai gali anksti pradėti specifinį gydymą ir sumažinti kitų radiologinių tyrimų skaičių (ir su tuo susijusią jonizuojančios apšvitos dozę).

Šiek tiek istorijos

Radiologijos mokslo istorija prasidėjo 1895-jų lapkričio 8 dieną, kuomet vokietis profesorius Wilhelmas Kondratas Rentgenas atrado X spindulius, kurie jo garbei vėliau buvo pavadinti rentgeno spinduliais. Mokslininkas aprašė, kad šie X spinduliai - bekvapiai, bespalviai, skvarbūs, jų pagalba galima išgauti žmogaus organų vaizdą. Tuomet rentgeno spinduliai buvo pristatomi, kaip naujausias mokslo stebuklas. Pirmieji rentgeno aparatai buvo naudojami net avalynės parduotuvėse, matuojantis batelius. Tačiau W. K. Rentgenas nežinojo svarbiausios neigiamos savybes: rentgeno spinduliai yra jonizuojančioji spinduliuotė, kuri pasižymi biologiniu poveikiu - net mažos apšvitos dozės gali sukelti molekulių jonizaciją ir genetinius pakitimus ląstelėse, audiniuose ir organuose bei tapti onkologinių susirgimų priežastimi. Dėmesys į apsaugą dėl jonizuojančios spinduliuotės (radiacinė sauga) pradėtas kreipti nuo 1912 m.

VUL Santariškių klinikos

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Gydytojas dietologas įvardijo daržovę, kuri prailgins gyvenimą
Šių dienų sveikos gyvensenos dėmesio centre –  ilgaamžiškumo siekiamybė, apimant tinkamos mitybos,...
Paskirtas naujas Santaros klinikų vadovas
Konkursą Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų direktoriaus pareigoms eiti laimėjo trejus metus kitas vadovau...
Kaip rūpintis jautria veido oda vasarą: pravers 5 taisyklės
Vasarą keičiasi mūsų įpročiai, o tai gali turėti tiesioginės įtakos odos būklei. Saulės vonios, sūrus jūros vanduo, temp...
Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką privalome turėti kartu su savimi?
Džiuginanti šiluma ragina atitrūkti nuo miesto šurmulio ir įvairias pramogas bei poilsį perkelti į gamtą. Nors laisvalai...
Kepenų suriebėjimo pasekmės – 2 mln. mirčių kasmet: kaip to išvengti?
Nors kepenys yra savaime atsinaujinantis organas, būtent kepenų ligos kasmet nusineša apie 2 milijonus gyvybių pasaulyje...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų