Kad žaizdos gytų greičiau

Šiltasis sezonas dovanoja ne vien saulės ir šilumos, bet ir didesnę traumų bei žaizdų tikimybę. Dauguma žmonių gerai nežino, kaip gydyti žaizdas, todėl susižeidę griebiasi aliejaus, cukraus, spirito, jodo, netgi šlapimo.

Reklama

Nedarykite klaidų

Pasak Kauno medicinos universiteto klinikų Plastinės chirurgijos ir nudegimų skyriaus vadovo, Lietuvos žaizdų gydymo asociacijos vadovo prof. Ryčio Rimdeikos, žmonės yra įsitikinę, kad svarbiausia – žaizdą dezinfekuoti.

„Paprastai šviežiose žaizdose būna nedaug bakterijų ir mikroorganizmų, su jais žmogaus imuninė sistema puikiai susidoroja, – sakė gydytojas. – Todėl daugumos žaizdų nereikia plauti peroksidu, spiritu, tepti jodu, briliantine žaluma, barstyti druska ar dėti pavilgų. Visos šios priemonės traumuoja žaizdą ir aplinkinius audinius. Jos nuodija ne tik bakterijas, bet ir ląsteles, bandančias atkurti sužalotus audinius, todėl žaizda negyja.“

Suteikiant pirmąją pagalbą netinka šaltalankių aliejus ir įvairios pantenolio putos, o Višnevskio ir ichtiolo tepalai apskritai jau atgyveno savo erą, medikai nerekomenduoja jų naudoti.

Reikalinga drėgmė

Gydant žaizdą, reikia stengtis sumažinti skausmą. „Jeigu žaizda pjautinė, plėštinė, ją reikėtų nuplauti po tekančiu iš čiaupo vandeniu, – patarė R.Rimdeika. – Nuplovus nusausinti ir uždėti kokį nors tvarstį. Labai praverstų šiuolaikiška tvarsliava, kuri, žaizdai gyjant, lengvai atsiskiria, nedrasko žaizdos, o perrišant išvengiama skausmo.“

Susižeidus reikėtų paimti švarią servetėlę, prispausti ja žaizdos kraštus ir palaikyti 5–10 min. Dažniausiai to užtenka, kad nustotų kraujuoti. Susižalojus ranką ar koją, ją reikėtų pakelti aukščiau širdies lygio ir taip pabūti 5–10 min. Per tiek laiko dažniausiai susidaro tvirtas kraujo krešulys ir kraujavimas sustoja.

Susižeidus nerekomenduotinos praeityje naudotos liaudiškos priemonės – kopūsto lapai, šaltalankiai, šalpusniai ar trauklapiai. Jos gali sukelti infekciją. Jei iš žaizdos trykšta ryškiai raudonas arterinis kraujas, reikia užveržti gumine juostele aukščiau žaizdos ir skubiai kreiptis į medikus. „Nustatyta, kad žaizda gerai gyja tik tada, kai joje yra pakankamai drėgmės, – kalbėjo gydytojas. – Todėl ant jos geriausia uždėti tvarstį. Kartais galima naudoti specialias priemones, skatinančias žaizdos gijimą, – hidrogelius. Jų būna įvairių. Kokį naudoti konkrečiu atveju, patars vaistininkas arba gydytojas.“

Stabligės pavojus

Pasak Vilniaus Centro poliklinikos Vytenio filialo šeimos gydytojos Aldonos Jankavičienės, žaizdų atsiranda dėl įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, pragulos susidaro ligoniams ilgai gulint ta pačia poza, o opų gali atsirasti ne tik dėl spaudimo jėgų, bet ir sergant ligomis, dėl kurių sutrinka arterinė ar veninė kraujotaka, nervų sistema. Itin sudėtinga gydyti diabetu sergančių žmonių opas, dažniausiai atsiveriančias ant pėdų.

Durtinę itin gilią žaizdą, į kurią, tarkim, pakliuvo žemių, būtinai turi apžiūrėti šeimos gydytojas ar chirurgas ir ją įvertinti. Prireikus chirurgas ją išvalys, susiūs ar suleis preparato nuo stabligės. „Jei užlipote ant mėšlinų šakių ar surūdijusios vinies, būtinai kreipkitės į medikus, nes gali kilti infekcija, – pabrėžė šeimos gydytoja. – Didelius nubrozdinimus patepkite žaizdų gijimą skatinančiu hidrokoloidiniu geliu su sidabru ir pagal poreikį sutvarstykite arba palikite gyti be tvarsčio.“

Nudegėte? Reikia vėsinti

Dažniausiai nusideginę žmonės daro vieną klaidą – žaizdą tepa įvairiais riebalais. „Nudegintą ar nuplikytą vietą pirmiausia reikia atvėsinti vandeniu, tada nusausinti, patepti hidrokoloidiniu geliu su sidabru, palaikančiu reikiamą drėgmės lygį ir skatinančiu žaizdos gijimą, ir sutvarstyti arba palikti gyti be tvarsčio“, – patarė gydytoja A.Jankavičienė.

Nudegimo vietoje iššokusios vandeningos pūslės negalima plėšyti – ji saugo audinius nuo infekcijos. Pūslei plyšus, iš žaizdos ir toliau skiriasi audinių skystis, todėl nudegimas sunkiau gyja, be to, būna itin skausminga perrišant. Jei nudeginti ar nuplikyti odos plotai dideli, būtina nedelsiant kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą.

Gydykite pagrindinę ligą

Pragulų paprastai atsiranda nevaikštantiems ligoniams. Dažniausiai jų susidaro tose vietose, kur kaulai yra arčiausiai kūno paviršiaus – kryžkaulio, kulnų, menčių ar alkūnių srityje. Tokius ligonius reikia dažnai vartyti, tinkamai prižiūrėti jų odą. Jei pragula nedidelė, be negyvų audinių, užtenka ją dezinfekuoti, nusausinti, užtepti hidrokoloidiniu geliu su sidabru ir uždėti tvarstį.

Nuo ligonio bendros organizmo būklės priklauso, ar pavyks pragulas išgydyti: jeigu organizmas stiprus, žaizdos ilgainiui užsitrauks. Atsivėrusią opą galima išgydyti tik gydant pagrindinę ligą, dėl kurios ši ir susidarė.

„Veninių opų dažniausiai atsiranda ant blauzdų, todėl kojas patariama dažniau laikyti aukščiau pakeltas. Būtina griežtai laikytis gydytojų nurodymų – gerti paskirtus vaistus, gerinančius kraujotaką, perrišti žaizdas, naudojant hidrokoloidinį gelį su sidabru“, – patarė gyd. A.Jankavičienė.

Arterines opas galima išgydyti tik sureguliavus kraujotaką. „Sergantieji diabetu turi ypač kruopščiai prižiūrėti savo pėdas, kad neatsirastų odos suragėjimų, nesutrūkinėtų kulnai. Tokios žaizdos sunkiai gyja: negydant pagrindinės ligos, gali tekti amputuoti pirštus ar net visą pėdą“,– įspėjo šeimos gydytoja.

Parengė Elena Matiukaitė