Sekmadienis, 2024.05.26
Reklama

Kad pas gydytoją netektų traukti piniginės

2012-03-18 16:04:33

 Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centrą (PSPC) pas savo šeimos gydytoją atėjusį nuo vaikystės cukriniu diabetu sergantį kretingiškį išpylė šaltas prakaitas, kai išgirdo, jog teks susimokėti už gydytojo paslaugą ir visa kaina pirkti kasdien vartojamus ir gyvybiškai būtinus vaistus. Negalią turintis ir valstybės sveikatos draudimu apdraustas žmogus iki šiol gaudavo nemokamą gydymą bei kompensaciją už brangius vaistus.

„Žinau šį atvejį ir, deja, minėtas pacientas yra ne vienintelis, nukentėjęs dėl prastai veikiančios centralizuotos apdraustųjų duomenų bazės“, - sakė Kretingos PSPC vyriausioji gydytoja Irena Narmontaitė. Gydytojos teigimu, nesklandumai prasidėjo praėjusių metų gegužę, kai Valstybinė ligonių kasa įdiegė automatizuotą sveikatos draudimu apdraustų valstybės piliečių duomenų bazę. „Pernai neteisingai iš apdraustųjų sąrašų išbraukti mūsų pacientai reikalus susitvarkė, padedant slaugytojoms, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos specialistei Kretingoje Danutei Jautakienei. Tačiau šiemet gavome naujus apdraustųjų sąrašus, kuriuose dalis žmonių vėl yra pažymėti kaip nedrausti, nors jiems priklauso valstybės sveikatos draudimas. Tarp nuskriaustųjų yra ne tik vaikystės invalidai, bet ir gyvenantys iš pašalpų, pensijų, moksleiviai, studentai, mažamečius vaikus auginantys tėvai – patys pažeidžiamiausi visuomenės nariai“, - kalbėjo I.Narmontaitė.

Su valstybės lėšomis draudžiamų, bet į apdraustųjų sąrašus nepatekusių pacientų problema susidūrė ir kitos Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje veikiančios gydymo įstaigos: Kretingos, Kartenos ir Salantų PSPC, UAB Kretingos šeimos klinika, UAB Kretingos šeimos medicinos centras, UAB „Northway“ medicinos centras. Nuo šių metų sausio 1 d. šiems asmenims įstaigos nebegali teikti nemokamų pirminės sveikatos priežiūros paslaugų ir teikia tik būtinąją medicininę pagalbą. „Gydymo įstaigoms nubraukti į draustųjų sąrašus nepatekusiems skirti pinigai. Dėl lėšų sumažinimo nukenčia įstaigos, jų darbuotojai“, - teigė Kretingos šeimos klinikos direktorė, gydytoja Alma Albužienė. Gaudamos mažiau pinigų veiklai, gydymo įstaigos dar yra priverstos dirbti joms nepriklausantį darbą – tikrinti iš TLK gautus pacientų sąrašus, kad išsiaiškintų, kurie iš jų yra neapdrausti, ir informuoti juos apie tai. „Sąrašams atkurti trūksta ir žmonių, ir laiko. Be to, reikia papildomų išlaidų skambučiams apmokėti“, - teigė I.Narmontaitė. A.Albužienė pažymėjo, jog dalis ieškomų pacientų telefonu yra nepasiekiami. „Žmonės atsisakė stacionarių telefonų, jų mobiliųjų numerių neturime, be to, žmonės migruoja, keičia gyvenamąją vietą“, - sakė ji.

Įstaigų vadovių tvirtinimu, nuo šių metų kovo 11-osios turėjo pradėti veikti nauja TLK posisteminė duomenų bazė, tačiau ji neveikia lig šiolei. „Mūsų supratimu, nėra reikiamo ryšio tarp įvairių institucijų duomenų bazių su Valstybinės

ligonių kasos duomenų baze arba tas jų ryšys nepasiekia paslaugos teikėjo – gydymo įstaigos“, - svarstė I.Narmontaitė ir A.Albužienė.

Pasirūpinti, ar yra apdraustųjų sąraše, taip pat turėtų dirbantys pagal verslo liudijimus, ūkininkai, kurie savanoriškai sumokėjo sveikatos draudimo įmokas, bet apie tai nepranešė TLK. Atėję į gydymo įstaigą jie irgi nemokamai tegaus būtinąją medicininę pagalbą.

Dėl nepagrįstai iš apdraustųjų sąrašų išbrauktų vaikystės invalidų I.Narmontaitė pagalbos kreipėsi į Seimo Sveikatos apsaugos komitetą. „Kai žmogus iš gydytojo išgirsta, jog turės už paslaugą susimokėti, jį ištinka šokas. Savo pyktį žmogus išlieja ant medikų, kurie šiuo atveju yra visiškai nekalti“, - kalbėjo gydytoja.

Kas žmogui turi pranešti, kad jis neteko draustumo, ir kur jis turėtų kreiptis, kad būtų įrašytas į apdraustųjų sąrašus? Kad gautų atsakymą, kuris buvo gana aptakus, šį klausimą „Pajūrio naujienos“ turėjo užduoti net penkiems specialistams, dirbantiems įvairaus lygmens valstybės institucijose, susijusiose su pacientų duomenų bazės tvarkymu. Išsamiausią atsakymą pateikė Valstybinės ligonių kasos Draudžiamųjų įskaitos poskyrio vedėja Natalija Jelenskienė. Specialistė pripažino duomenų bazės problemas, kurios atsirado 2011 metų gegužės mėnesį įdiegus centralizuotą automatinį duomenų apie pacientų draustumą teikimą. „Nesklandumų yra. Buvo ir tebėra asmenų, kurių duomenys nėra skaitmenizuoti. Tas jų bylas dažniausiai randa tada, kai pats žmogus kreipiasi. Žmogus pirmiausia turėtų išsiaiškinti savo teisinį statusą, tarkim, jei jis yra moksleivis – turi būti įrašytas į Moksleivių registrą, iš kurio informaciją apie jį gauti turėtų Valstybinė ligonių kasa. Gali būti, kad Moksleivių registrui duomenų apie mokinį nepateikė mokymo įstaiga ar registro valdytojas. Tenka tik apgailestauti, kad kol kas automatinių duomenų pateikimas nėra nepriekaištingai sustyguotas. Kiekviena institucija turi pasistengti, kad draustųjų sąrašas būtų aiškus. Mes nenorime skriausti žmonių, tačiau iš Valstybinės teritorinės ligonių kasos reikalaujama atskaitomybės už kiekvieną pacientui gydyti išleistą litą“, - kalbėjo Natalija Jelenskienė. Patvirtindama kolegės teiginį apie ligonių kasų pastangas sutvarkyti pacientų duomenų bazę, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos (TLK) specialistė Jelena Filipova pažymėjo, jog vien per šių metų sausio mėnesį TLK darbuotojai į duomenų bazę suvedė 2 tūkstančius draustumą turinčių, bet dėl sistemos ydų į ją nepatekusių asmenų. „Mes tariamės, deramės su „Sodra“, Globos ir rūpybos tarnybomis, nes jie duomenis įveda vienaip, mums reikia kitaip“, - sakė J.Filipova.

Kol automatinė centralizuota gyventojų sveikatos draudimo sistema stringa, belieka patiems pacientams, kai kuriais atvejais – jų artimiesiems, pasirūpinti sveikatos draudimo reikalais: pirmiausia kreiptis į savo gydymo įstaigą ir išsiaiškinti, ar yra draustųjų sąraše, jei nėra – pateikti draustumą patvirtinančius dokumentus TLK.

Vitalija Vitkauskienė

pajurionaujienos.lt

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Įvairios naujienos
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Gydytojas dietologas įvardijo daržovę, kuri prailgins gyvenimą
Šių dienų sveikos gyvensenos dėmesio centre –  ilgaamžiškumo siekiamybė, apimant tinkamos mitybos,...
Paskirtas naujas Santaros klinikų vadovas
Konkursą Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų direktoriaus pareigoms eiti laimėjo trejus metus kitas vadovau...
Kaip rūpintis jautria veido oda vasarą: pravers 5 taisyklės
Vasarą keičiasi mūsų įpročiai, o tai gali turėti tiesioginės įtakos odos būklei. Saulės vonios, sūrus jūros vanduo, temp...
Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką privalome turėti kartu su savimi?
Džiuginanti šiluma ragina atitrūkti nuo miesto šurmulio ir įvairias pramogas bei poilsį perkelti į gamtą. Nors laisvalai...
Kepenų suriebėjimo pasekmės – 2 mln. mirčių kasmet: kaip to išvengti?
Nors kepenys yra savaime atsinaujinantis organas, būtent kepenų ligos kasmet nusineša apie 2 milijonus gyvybių pasaulyje...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų