Ką žinome apie druską?

Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas vykdo Druskos vartojimo mažinimo skatinimo projektą. Projekto metu bus tiriama, kiek druskos yra dažniausiai vartojamuose produktuose, nagrinėjami gyventojų mitybos įpročiai ir teikiami patarimai, kaip mažinti suvartojamos druskos kiekį. Šis projektas parengtas atsižvelgus į Europos Komisijos Baltąją knygą dėl Europos strategijos su mityba, antsvoriu ir nutukimu susijusiomis sveikatos problemomis spręsti bei Pasaulinės sveikatos organizacijos Mitybos, fizinio aktyvumo ir sveikatos strategiją. Abiejuose dokumentuose pabrėžiama, kad gyventojų sveikatos labui būtina mažinti druskos suvartojimą.

Kas yra druska?

Druska yra kristalinės struktūros cheminė medžiaga, sudaryta iš 40 proc. natrio ir 60 proc. chloridų. Didžiausias druskos šaltinis gamtoje yra druskingi vandenys (vandenynai, jūros, ežerai, požeminiai vandens telkiniai), taip pat druska gali būti iškasama karjeruose ar šachtose. Lietuva neturi druskos gavybos pramonės, naudojame iš užsienio įvežamą druską. Artimiausios Lietuvai druskos kasyklos yra Baltarusijoje, Ukrainoje bei Lenkijoje.

Druska yra unikalus kasdienio vartojimo produktas bei labai svarbi maistinė medžiaga. Be to, ji turi savybių, padarančių maistą saugiu (didesniais kiekiais ji veikia kaip konservantas) ir patraukliu vartoti. Druska ne tik suteikia maistui sūrumo skonį, bet gali ir sustiprinti saldų, kartų ir rūgštų skonius.

Įvairios druskos rūšys skiriasi sudėtimi, paskirtimi ir net kristalų forma. Norint išsirinkti tinkamiausią ar labiausiai patinkančią druską, reikia turėti žinių apie druskos rūšis ir, žinoma, atidžiai perskaityti etiketes ant druskos pakuočių.

Iškasamoji druska – populiariausia

Lietuvos gyventojai nuo seno dažniausiai renkasi druską, išgaunamą kastiniu būdu (akmens druską). 97-99 proc. šios druskos sudaro natrio chloridas, kitos natūraliai druskoje esančios medžiagos, siekiant išgauti mums įprastą druskos birumą ir spalvą, gali būti pašalinamos. Ši druska gali būti įvairaus smulkumo – tai priklauso nuo sumalimo.

Jūros druska

Pastaruoju metu vis populiarėja jūros druskos vartojimas. Pasaulyje yra labai skirtingos sudėties druskingų vandens telkinių. Dažiausiai jūros druska yra mažiau perdirbama nei įprastinė (iškasamoji), todėl joje lieka daugiau mikroelementų, kurie paprastai, rafinuojant mums įprastą druską, yra pašalinami. Jūros druska gali būti baltos, rožinės, pilkos spalvos arba gali turėti kelių spalvų derinį, priklausomai nuo to, kur yra išgaunama ir iš kokių mineralų yra sudaryta. Daugelis žmonių mano, kad tokia druska yra natūraliai praturtinta jodu, tačiau dažniausiai tokioje druskoje jodo būna tik pėdsakai. Tačiau jūros druska gali būti papildoma jodu dirbtiniu būdu. Jūros druskoje yra įvairių mineralinių medžiagų pėdsakų, pvz., kalio, magnio, fluoro, taip pat ir nepageidaujamų mineralų, tokių kaip gyvsidabris, arsenas, stroncis ar kadmis. Jūros druskoje esančios mineralinės medžiagos gali suteikti jai šiek tiek kartoko, saldaus arba švelniai sūraus skonio. Ar tai būtų naudingi mineralai, ar mineralai, kurie nepageidaujami mūsų mityboje, druskoje jų koncentracija yra labai maža.

Ar tokia maža mineralinių medžiagų (kitų nei natris ir chloridai) koncentracija gali turėti teigiamos įtakos mūsų sveikatai? Mitybos

specialistai teigia, kad teigiamas jūros druskos poveikis sveikatai nėra įrodytas.

Druskos praturtinimas jodu

Kad ir kokią druskos rūšį pasirinktumėte, svarbiausia, kad jūsų naudojama druska būtų praturtinta jodu. Jodas dalyvauja skydliaukės hormonų (tiroksino ir trijodtironino) sintezėje. Šie hormonai reguliuoja medžiagų apykaitą, organizmo augimą, fizinį bei protinį vystymąsi. Jodo trūkumas gali lėtinti organizmo augimą ir vystymąsi, sukelti protinį atsilikimą, skatinti gūžio (gūžys (struma) – skydliaukės išvešėjimas, padidėjimas) atsiradimą. Nėščioms moterims šio mikroelemento trūkumas gali pasireikšti persileidimu, negyvo vaisiaus gimimu ar kitomis komplikacijomis. Lietuva priskiriama jodo trūkumo zonai, todėl labai svarbu vartoti joduotą druską.

Tiek iškastinė, tiek jūros druska gali būti praturtinta jodu. Druska dažniausiai joduojama naudojant kalio joditą arba kalio jodatą. Kasdienis valgomosios druskos, turinčios jodo, vartojimas yra paprasčiausias būdas išvengti jodo trūkumo. Įvertinus, kad joduota druska vidutiniškai netenka 30 proc. jodo kiekio gabenimo metu bei 20 proc. maisto ruošimo metu, optimaliausia būtų vartoti druską, kurioje jodo koncentracija pagaminimo metu būtų 20-40 mg/kg druskos. Ši nuostata įtvirtinta Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-675 (Žin., 2005, Nr. 110-4023), 7 punkte, nustatančiame, kad „saugant gyventojų sveikatą nuo ligų, galinčių atsirasti dėl Lietuvos Respublikos geografinėje teritorijoje esančio jodo trūkumo, mažmeninės prekybos parduotuvių maisto skyriuose parduodama, o viešojo maitinimo bei duonos gamybos įmonėse vartojama tik joduota valgomoji druska, turinti 20-40 mg/kg jodo. Asmens sveikatos priežiūros įstaigose atskirų ligonių dietinio maisto gamybai pagal gydytojo nurodymą gali būti vartojama nejoduota valgomoji druska.“

Jūros druskos įvairovė

Vis labiau populiarėja egzotinės druskos rūšys, tokios kaip Himalajų druska, dribsnių pavidalo druska, gurmanų mėgstama Fleur de sel ir prancūziška jūros druska. Visos jos priskiriamos jūros druskai, tačiau skiriasi spalva, kristalų forma ir šiek tiek skirtingosmis skoninėmis savybėmis, kurias joms suteikia sudėtyje esantys mikroelementai.

Druską vartokite saikingai

Nesvarbu, kokią druskos rūšį renkatės, ribokite suvartojamą druskos kiekį. Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja per dieną suvartoti ne daugiau kaip 5 g druskos. Tai yra šiek tiek mažiau nei vienas arbatinis šaukštelis! Į šį druskos kiekį įeina tiek druska, kuri yra maisto produktų sudėtyje (duonoje, dešroje, sūryje ir kt.), tiek druska, kuria pagardiname maisto produktus jau valgydami pagamintą maistą. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai primena – didžiąją dalį suvartojamos druskos (kai kurių šaltinių duomenimis iki 90 proc.) sudaro druska, gaunama su jau pagamintais maisto produktais, todėl papildomai dėti druskos į jau paruoštus vartojimui maisto produktus reikėtų itin saikingai.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijose 2011 m. ištirta 13 druskos mėginių, juose buvo atlikti jodo kiekio, švino ir kiti tyrimai. Tyrimų rezultatai atitiko tirtiems druskos rodikliams keliamus reikalavimus.

nmvrvi.lt