Ką daryti, kad nevalgant mėsos nenusilptų kraujas?
Asmenims, kurie atsisako mėsos ar gyvūninės kilmės maisto, ima trūkti kalcio, vitamino B12, geležies, cinko ir vitamino D, sako gydytoja dietologė Edita Gavelienė. Tačiau beveik visas šias medžiagas galima rasti kituose produktuose. Daugiausiai rūpesčio, anot E. Gavelienės, kelia vitaminas B12, kurio augaliniame maiste nėra.
Kaip pagerinti kraują, kuris nusilpo pradėjus nebevalgyti mėsos?
Gydytoja dietologė doc. dr. E. Gavelienė aiškina, kad mėsa žmogui yra visaverčių baltymų, B grupės vitaminų, D vitamino ir kai kurių mikroelementų šaltinis. Anot jos, paprasčiausias būdas gauti trūkstamų maisto medžiagų būtų valgyti kitus gyvūninės kilmės produktus, pavyzdžiui, žuvį, kiaušinius, pieno produktus. Jeigu atsisakoma pieno produktų, gydytoja pataria neužmiršti, kad yra pieno pakaitalų – sojos, ryžių ar migdolų pienas. Jei nevartojamas sviestas, reiktų neužmiršti augalinių riebalų.
„Jei žmogus maitinasi veganiškai – visai atsisako gyvūninio maisto, ir šioje situacijoje yra galimybė visavertiškai susidėlioti savo racioną. Reikia tik pasiskaityti apie maisto produktų sudėtį. Į mitybos racioną turėtų būti įtraukiami sojos produktai: sojos pienas, tofu varškė, tam tikras riešutų kiekis“, – pataria E. Gavelienė.
Ji aiškina, kad didžiausia bėda gali kilti dėl vitamino B12, kadangi augalinis maistas šio vitamino neturi. Gydytoja dietologė rekomenduoja rinktis šituo vitaminu praturtintas kruopas arba papildų pavidalu jį įtraukti į savo mitybos racioną.
Dažnai nevalgant mėsos gali organizme pritrūkti geležies, tačiau jei žmogus yra tik iš dalies vegetaras, jis šios medžiagos gali gauti su kiaušiniais ir žuvimi. Geležį įsisavinti padeda vitaminas C, kurio gausu vaisiuose ir daržovėse.
„Žaloti organizmą gali ir visavertis racionas, ir vegetarinė mityba. Esmė ta, kad bet kuriuo būdu besimaitinantis žmogus turi gauti visų būtinųjų maistinių medžiagų. Tai reiškia, kad jis turi domėtis tuo, ką valgo ir kokias medžiagas gaunas su maisto produktais“, – apibendrina gydytojas dietologė.
Ji priduria, kad profilaktiškai pasitikrinti kraują reikėtų kartą per metus, tačiau jeigu nustatomas kažkoks sutrikimas, tada kraujo tyrimai rekomenduojami dažniau.
Aušra Jakubonytė,
Susiję straipsniai
