Ką daryti įkandus erkei?(2)

Nors apie erkių platinamas ligas kasmet įspėjama, tačiau skaudžių nelaimių išvengti nepavyksta. Respublikinėje Šiaulių ligoninėje kelias savaites nuo erkinio encefalito gydoma 68 metų Šiaulių rajono gyventoja, kuriai dėl ligos jau buvo prasidėjęs paralyžius. Praėjusiais metais pomėgis grybauti Kazlų Rūdos gyventojui kainavo gyvybę. Medikai nebegalėjo išgelbėti erkiniu encefalitu užsikrėtusio 47 metų grybautojo, kai šis kreipėsi pagalbos į Marijampolės ligoninę.

Gydytoja Eglė Marciuškienė pataria įkandus erkei nelaukti, kol prasidės sunkios ligos simptomai, o ištrauktą erkę ištirti bei pasitikrinti savo sveikatą. Reikėtų atlikti kraujo tyrimus dėl erkių pernešamų ligų tiems pacientams, kuriems buvo įkandusi erkė, taip pat – jei jau pasireiškė pirmieji simptomai. Antraip galite tapti dar viena erkinio encefalito ir Laimo ligos auka.

Reklama

„Po įsisiurbusios erkės ištraukimo ar kenčiant nuo nepaaiškinamo galvos, sąnarių, raumenų skausmo, pasikartojančių virškinamojo trakto problemų, chroniško gerklės skausmo ar lėtinių ausų infekcijų būtina atlikti kraujo tyrimus dėl erkinio encefalito ir Laimo ligos. Nors kai kurie medikai mano, kad ištrauktos erkės tirti nėra prasmės, tačiau aš visuomet sakau, kad gyvos erkės tyrimai yra rizikos užsikrėsti erkių pernešamomis ligomis vertinimas. Jeigu ištyrus erkę paaiškėja, kad rizika žmogui užsikrėsti didelė – įkandusi erkė buvo infekuota, galima imtis priemonių – akylos stebėsenos ir gydymo. Kai kuriose šalyse iš karto po erkės įkandimo yra skiriami antibiotikai, todėl tinkamas rizikos įvertinimas šiuo atveju yra svarbus, juk skiepų nuo Laimo ligos nėra“, - teigia gydytoja E. Marciuškienė.

Ką daryti įkandus erkei?

Įkandus erkei reikia ją kuo greičiau ištraukti, kad erkė nepaleistų į kraują galimai nešiojamų virusų ir bakterijų, tačiau tai daryti reikia taisyklingai. Erkės ištraukimui tiks smulkus pincetas, tačiau yra ir tam specialiai skirtas įrankis, kurį turi dauguma gydymo įstaigų.

Pirštais erkės liesti ir traukti nereikėtų, nes galima ją pažeisti ir padidinti tikimybę patekti ligos sukėlėjams į organizmą. Taip pat negalima tepti jokiais riebalais, o pačią erkę traukiant būtina suimti kuo arčiau galvos ir pašalinti ją visą. Erkė traukiama staigiu, tvirtu judesiu sukant. Ištraukus erkę, reikėtų įkandimo vietą dezinfekuoti alkoholio spiritu. Jei erkės kūnas yra pašalintas, o galva lieka įsisiurbusi, išsigąsti nereikėtų, po kiek laiko organizmas pats pašalina svetimkūnį. Jeigu tai užtrunka ir žaizda ima pūliuoti – būtina kreiptis į gydymo įstaigą dėl visiško erkės pašalinimo.

Po erkės pašalinimo praėjus 2-3 savaičių laikotarpiui reikėtų kreiptis į gydymo įstaigą atlikti kraujo tyrimus įtariant erkių pernešamas ligas, o esant simptomams – skubiai. Galima atvežti ištrauktą gyvą erkę tyrimams į laboratoriją.

Gyvos erkės tyrimas

Pasak gydytojos E. Marciuškienės, gyvos erkės ištyrimo kokybė priklauso nuo pasirenkamo tyrimo metodo. Šiuolaikiniai mokslo ir laboratorinės diagnostikos pasiekimai leidžia kur kas daugiau nei anksčiau, o pažangūs laboratoriniai tyrimai yra atpigę ir tapo labiau prieinami.

„Gyvos erkės mikroskopija dėl Laimo ligos ir polimerazės grandininės reakcijos (PGR) metodu atlikti gyvos erkės tyrimai dėl erkės užkrėstumo Laimo liga, erkiniu encefalitu, granuliocitinės anaplazmozės bei erlichiozės yra visiškai patikimi ir tikslūs. Molekuliniai PGR metodai padeda nustatyti infekcijų sukėlėjus, patvirtinti ar paneigti konkretaus sukėlėjo DNR arba RNR buvimą. Šie laboratoriniai tyrimai populiarūs ištraukus vaikams įsisiurbusias erkes, kai siekiama įsitikinti, kokia tikimybė infekciją perduoti vaiko organizmui. Taip pat pas mus atveža daug gyvų erkių ištirti sodybų savininkai, norėdami žinoti, ar sodyboje, greta jos erkės yra infekuotos. Laboratoriniais tyrimais patvirtinus, kad sodyboje ar greta jos rastos erkės yra infekuotos ir gali įkandusios užkrėsti, patariame būtinai pasiskiepyti, dažniau pjauti žolę, jei laikomos karvės ar ožkos, jų pieną būtinai virinti prieš vartojant, itin atsargiai elgtis su augintiniais“, - pasakoja medikė.

Tyrimams gyvos erkės pristatomos tiesiai į laboratoriją. Būtina, kad erkė dar būtų gyva. Šiam tikslui patariama uždarytame švariame stikliniame indelyje įdėti keletą žolių bei pradurti skylutes dangtelyje deguoniui. Iki pristatymo į laboratoriją erkes laikyti vėsiai. Lengviau pagauti erkių gamtoje galima braukiant šviesia medžiaga per nepjautą žolę. Prie medžiagos prikibusias erkes reikėtų surinkti į stiklinį indelį tyrimams.

Įkandus erkei reikėtų nerizikuoti sveikata

Kraujo tyrimus dėl erkių pernešamų ligų žmonėms rekomenduojama atlikti praėjus 2–3 savaitėms po įkandimo, kad būtų patikrinta, ar liga neketina pasireikšti ateityje. Taip pat reikėtų pasitikrinti, jeigu erkė yra įkandusi anksčiau, nes ne visiems pasireiškia erkių pernešamų ligų simptomai.

„Erkių pernešamų ligų diagnostikai atliekami serologiniai kraujo tyrimai: erkiniam encefalitui nustatyti atliekami IgM ir IgG klasės antikūnai ELISA metodu, Laimo ligai - IgM ir IgG klasės antikūnai ELISA metodu. Kaip ir tiriant gyvą erkę papildomai rekomenduoju įvertinti riziką užsikrėsti, taip ir šiuo atveju – rekomenduoju patvirtinti Laimo ligos diagnozę papildomai „Westernbloto“ metodu, kai ELISA metodu gaunami abejotini ar teigiami rezultatai, kad būtų išvengta klaidų ir nevartojami antibiotikai be reikalo. Žinoma, tai kainuoja, bet tiksli diagnostika ir paciento sveikata turėtų būti svarbiausia“, - aiškina gydytoja E. Marciuškienė.

Gydytojos teigimu, bene daugiausiai problemų kelia Laimo ligos diagnostika. Ši liga Lietuvoje dažniausiai diagnozuojama laboratorijoje atlikus kraujo serumo tyrimus ieškant IgM ir IgG antikūnų. Tačiau labai dažnai teigiami imunofermentiniu ar imunofluorescenciniu metodu atlikti tyrimai nėra tvirtinami specifiškesniu standartizuotu „Westernbloto“ metodu. Dėl to pasitaiko nemažai atvejų, kai žmogui diagnozuojama Laimo liga ir skiriama antibiotikų, nors iš tikrųjų pacientas neserga Laimo liga.

Taip pat Laimo ligos atveju reikėtų savo sveikatą pasitikrinti ir praėjus ilgesniam laikui po erkės įkandimo. „Jeigu po 1–4 savaičių įkandimo vietoje atsiranda 3-4 cm skersmens odos išbėrimas (eritema) ir plinta toliau – tai būdingiausias Laimo ligos simptomas. Tačiau jau ne vienas mokslinis straipsnis aprašė, kad migruojanti eritema gali atsirasti ne tik po 7-10, 2-36 dienų, bet ir po 3 mėnesių. Be to, kas penktam pacientui ji nepasirodo visai. Būtent dėl savo sveikatos ir ramybės būtina pasitikrinti profilaktiškai“, - akcentuoja gydytoja E. Marciuškienė.

Erkių platinamomis ligomis perserga tūkstančiai

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje kasmet mažiausiai vienas žmogus nuo erkinio encefalito miršta, o Laimo liga perserga tūkstančiai. 2014 m. Lietuvoje buvo 2257 Laimo liga sergančių pacientų. Erkinį encefalitą pernai gydėsi 353 pacientai, vienas žmogus mirė. Pagal sergamumo statistiką, pirmaujame Europoje: Lietuva, Latvija, Estija ir Slovėnija yra paskelbtos endeminėmis zonomis.

Vilniaus visuomenės sveikatos biuro, visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Žana Milišiūnaitė perspėja, kad nuo erkinio encefalito galima apsisaugoti pasiskiepijus.

„Vakcinos nuo erkinio encefalito schemos yra dvi: įprastinė ir sugreitinta. Įprastinės skiepijamo schemos pirmosios dvi dozės įskiepijamos 1-3 mėn. intervalu, trečiosios ir sustiprintos dozių intervalai gali būti skirtingi, priklausomai nuo vakcinos gamintojo. Sugreitinta vakcinos schema taikoma siekiant įgauti imunitetą prieš erkių aktyvumo sezoną ar jam prasidėjus. Erkinio encefalito vakcinomis galima skiepyti vyresnius nei 1 metų amžiaus vaikus.“. – informuoja Ž. Milišiūnaitė.

Nuo Laimo ligos kol kas vakcinos nėra, nors mokslininkai ją daug metų bando sukurti.

Jei ruošiatės į gamtą:

apsivilkite tinkamą aprangą. Viršutiniai drabužiai turėtų būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo, kelnių klešnių apačia būtų prigludusi prie kūno. Ilgas kelnes patartina susikišti į puskojines, galvą aprišti skarele ar užsidėti kepurę;

pasirinkite šviesesnius drabužius, kad lengviau pastebėtumėte erkę ir išvengtumėte jos įsisiurbimo;

naudokite repelentus, kurie atbaidytų erkes. Repelentais apipurkškite atviras kūno vietas, dėvimus rūbus. Efektyvumas – trumpalaikis, todėl būdami ilgą laiką, nepamirškite pakartotinai apsipurkšti;

sugrįžę iš gamtos, apžiūrėkite savo ir artimųjų kūną: išsišukuokite plaukus, nusiprauskite po dušu, persirenkite kitais rūbais;

vilkėtus rūbus pakabinkite negyvenamoje patalpoje ar saulėtoje vietoje.