Penkios šventinės dienos uostamiestyje buvo tikras iššūkis medikams ir kitoms už žmonių sveikatą atsakingoms tarnyboms.
Traumuotiems, svaigalų padauginusiems, saulėje persikaitinusiems, jūroje skęstantiems šventės dalyviams ir poilsiautojams prireikė medikų pagalbos. Karščiausia diena medikams buvo šeštadienis.
Patyrė daug traumų
Šventinėmis dienomis mieste buvo sustiprintos greitosios medicinos pagalbos pajėgos. Pagrindinėse renginių vietose budėjo keturios greitosios pagalbos brigados. Ir tai pasitvirtino, nes medikai sulaukė penktadaliu daugiau kvietimų nei įprastai. "Ypač nerami diena buvo šventinis šeštadienis. Jau 6 valandą ryto greitosios medikai skubėjo į Melnragę, kur skendo 23 metų vaikinas, deja, jo išgelbėti nepavyko.
Apie 7 val. gavome kvietimą, kad Baltijos prospekte rastas gulintis vyriškis su smurto žymėmis, 13 val. skubėjome į Smiltynę, kur buvo ištrauktas skenduolis, bet 44 metų panevėžiečio išgelbėti taip pat nepavyko. Apie 17 val. Smiltynėje vėl skendo du vyrai, 26 ir 33 metų baltarusiai, jiems buvo suteikta pagalba", - pasakojo Nijolė Dambrauskienė, Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausiojo gydytojo pavaduotoja.
Šventės metu, pasak N. Dambrauskienės, gauta net tris kartus daugiau kvietimų dėl patirtų galvos traumų. "Tarp kitų sužalojimų galvos traumos sudarė 80 proc. Šventės dalyviai, tiek vyrai, tiek moterys, sužalojimus patyrė daugiausiai iš nepažįstamų asmenų per užpuolimus, kilusius tarpusavio konfliktus net tik miesto centre, bet ir jau prie namų. Sulaukėme kvietimų ir dėl svaigalais apsinuodijusio nepilnamečio bei iš pagirių kamuojamų šventės dalyvių. Šiais metais Jūros šventė, palyginus su pernai metų, išsiskyrė ekstremaliomis situacijomis paplūdimiuose, kai vienas po kito skendo žmonės", - sakė N. Dambrauskienė.
Anot pokalbininkės, greitosios medikai visu pajėgumu dirbo ir vakar, spėjama, jog darbo daugiau nei įprastai bus ir šiandien.
"Po didelės šventės visada taip būna. Mes tai vadiname liekamaisiais reiškiniais. Žmonėms sveikata sustreikuoja po daugiadienio svaigalų vartojimo, pervargimo renginiuose, perkaitimo, neišsimiegojimo", - sakė N. Dambrauskienė.
Pacientų srautai - beveik įprasti
Į ligonines itin didelio pacientų srauto šventinėmis dienomis nesulaukta. "Nors buvome padvigubinę pajėgas, pacientų buvo beveik tiek pat, kaip ir eilinį savaitgalį.
Tarp į ligoninę patekusių pacientų buvo vienas rimtesnis atvejis - vyriškis dėl durtinių žaizdų pateko į reanimaciją. Traumuotų, nuo alkoholio apsvaigusių žmonių į ligoninę šiemet pateko mažiau. Gal žmonės jau išmoko švęsti?"- sakė Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis (KUL) gydytojas prof. Vinsas Janušonis.
Šventės metu būtent karštąjį šeštadienį pagal grafiką budėjusi Respublikinė Klaipėdos ligoninė taip pat sulaukė šiek tiek daugiau pacientų negu įprastai.
"Buvo ir "šventinių" pacientų, atvežtų dėl traumų ar padauginusių alkoholio, buvo ir poilsiautojų, nukentėjusių dėl karščio, skendusių, susižalojusių prie jūros, o ne pačioje šventėje.
Šeštadienį į ligoninę paguldyta per 100 pacientų, išleista 200 žmonių, suteikus pagalbą. Įprastomis savaitgalio dienomis paguldome į stacionarą po 70-80 žmonių. Prie didesnio pacientų srauto esame pripratę, nes vasarą
pajūryje koncentruojasi didesnė žmonių masė, tad ir įvairių sužalojimų, sveikatos sutrikimų pasitaiko daugiau",- pasakojo Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovo pavaduotojas Zigmas Juzumas.
Iš miesto gydymo įstaigų Klaipėdos policija savaitgalį gavo 30 pranešimų apie sužalotus žmones. Iš jų šeši asmenys rimčiau nukentėjo būtent šventės metu - jie gydomi stacionare.
Apsinuodijimų maistu išvengta
Jūros šventėje maisto produktais prekiavo 124 įmonės ir ūkininkai, veikė 49 laikinosios kavinės.
"Šventiniai renginiai truko net penkias dienas, tad buvo svarbu apsaugoti šventės dalyvius nuo rizikos apsinuodyti maisto produktais. Tinkamam maisto tvarkymui sąlygos nebuvo palankios: karšti orai, nestacionari įranga, laikini darbuotojai.
Visas šventines dienas mieste budėjo mūsų tarnybos inspektoriai, kurie nustatė, kad apie 13 proc. visų įmonių, prekiavusių maisto produktais, vienaip ar kitaip pažeidė higienos reikalavimus: trūko šaldymo įrenginų, nebuvo laikomasi greitai gendančių produktų laikymo reikalavimų ir kita. Tačiau visos įmonės geranoriškai pašalino trūkumus. Tik vienai įmonei buvo uždrausta parduoti 88 kilogramus jau pagamintų patiekalų, nes kilo pagrįstų įtarimų dėl maisto kokybės", - teigė Jūratė Mačiulienė, Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotoja, valstybinė veterinarijos inspektorė.
Skundų nesulaukė
Vakar tarnybos inspektoriai nebuvo gavę nė vieno pranešimo apie apsinuodijimus maisto produktais. "Šventės metu taip pat nesulaukėme skambučių iš renginių dalyvių dėl maisto kokybės, nors telefonų numerius ne kartą skelbėme. Tiesa, pirmadienį sulaukėme vieno pranešimo, gauto bendruoju tarnybos telefonu, apie pirkėjos nusiskundimą dėl esą šventėje nusipirktos nekokybiškos bandelės su mėsa, už kurią pardavėjas grąžino jai pinigus. Tačiau nustatyti šio fakto jau nebeįmanoma", - sakė J. Mačiulienė.
Ji pasidžiaugė, kad kasmet prekybininkai Jūros šventei pasirengia vis geriau, stengiasi užtikrinti, kad maistas būtų saugus. "Pastebėjome, kad įmonės įsigyja daugiau geresnės įrangos, stengiasi parinkti tokius produktus ir patiekalus, kurie yra mažiau rizikingi apsinuodijimų atžvilgiu", - teigė J. Mačiulienė. Ji akcentavo, kad šventėje dirbę 9 tarnybos inspektoriai stengėsi ne bausti, o padėti prekybininkams užtikrinti maisto saugą.
Jolanta Beniušytė