Jūratė Švarcaitė. Kokio vaistininko norėtumėte?
Neatsitiktinai šio teksto antraštė kelia klausimą. Paprasčiausio atsakymo tikriausiai nereikėtų toli ieškoti – daugelis pacientų ar tiesiog vaistinių klientų atsakytų, kad nori kompetentingo savo srities profesionalo. Tokio vaistininko, kuris prireikus savo kompetencijos ribose galėtų duoti tinkamą patarimą ir padėtų spręsti sveikatos problemas. Atsakymas akivaizdus, tačiau kokia yra realybė? Atlikime nedidelę mūsų šalies sveikatos priežiūros sistemos analizę.
Šiuo metu Lietuvoje vaistininkais dirba visaverčiai sveikatos specialistai, kurių studijos atitinka visas tarptautines mokymų programas ir Europos Sąjungos teisės aktus, ugdome tokius specialistus, kurie galėtų teikti platesnes nei tik vaistų sudėties analizės ir pardavimo funkcijas vaistinėje. Gaila, tačiau pastaroji funkcija kol kas iš esmės ir reprezentuoja „lietuvišką vaistininką“.
Kyla natūralus klausimas – kaip atrodo vaistininkų darbas užsienio šalyse. Ar yra pozityvios patirties, kurią galėtume panaudoti pas mus?
Daugelyje Europos Sąjungos šalių vaistinės jau seniai yra visiškai integruotos į sveikatos sistemą, vaistininkai teikia įvairias farmacinės rūpybos paslaugas. Vakarų Europos šalyse vaistininkai teikia profesionalias konsultacijas, pataria, peržiūri, kaip pacientai laikosi gydytojų paskirto gydymo vaistais plano, glaudžiai bendradarbiaudami su gydytojais, sudaro vaistų vartojimų grafiką, kartu su gydytoju siekia paciento sveikatos būklės pagerėjimo. Pacientai gali vaistinėje ir pasiskiepyti nuo gripo, ir sudalyvauti prevencinėse sveikatinimo kampanijose.
Visos mano minėtos ir kitos papildomos vaistinių paslaugos telpa į sąvoką „farmacinė rūpyba“, apie kurią Lietuvoje pradėta kalbėti palyginti neseniai. Kaip sakoma, geriau vėliau nei niekada.
Apie tai, kad vaistinės ir jų specialistai turėtų būti labiau įtraukiami mūsų šalies sveikatos priežiūros sistemą, glaudžiau bendradarbiauti su gydytojais ir pacientais, kalba ir patys Lietuvos gyventojai, kurių absoliuti dauguma reprezentatyviuose nuomonės tyrimuose tai vertina teigiamai ir mato tokių pokyčių prasmę.
Nauda? Tokių paslaugų artimiausioje vaistinėje privalumus pajaustų kiekvienas eilinis žmogus. Be to, tai būtų naudinga ir visai sveikatos priežiūros sistemai.
Klaidingas įsivaizdavimas, kad vaistininkai nori tapti „mini gydytojais“. Vaistininko darbas – padedant gydytojui, prižiūrėti jų esamus pacientus ir jų gydymo vaistais efektyvumą, taip pat identifikuoti naujus pacientus, kuriems reikalinga gydytojo konsultacija. Iš kitų šalių pavyzdžių matome, kad tai iš tiesų veikia ir padeda gydytojams efektyviau išnaudoti savo laiką, daugiau laiko skirti sunkiems ligoniams ir naujų susirgimų diagnozavimui. Vaistininkas ir gydytojas dirba kartu papildydami vienas kitą, glaudžiai bendradarbiauja būtent paciento labui.
Vaistinės Lietuvoje turi tapti visateisiu modernios sveikatos priežiūros sistemos dalyviu – tiek mūsų vaistininkų kompetencija, tiek Lietuvos vaistinių galimybės atitinka ES reikalavimus ir standartus, o atsakymas į antraštės klausimą daugeliui pacientų jau taip pat aiškus.
Jūratė Švarcaitė,
vaistininkė, Nacionalinės vaistų prekybos asociacijos ekspertė
Susiję straipsniai
