Jaunystės paslaptis atskleista

Prieš Kalėdas gausiai aukojame labdaringiems projektams, nes mus sukrečia Lietuvoje vargingai gyvenančių ligotų senelių dalia. Tuo tarpu jų bendraamžės Jane Fonda (77), Helen Miren (69) švyti sveikata ir puikia fizine būkle. Ne vienas įsitikinęs, kad jų jaunystės receptas – didelė sąskaita banke ir nuolatiniai brangūs vizitai plastikos chirurgijos klinikose. Kaip yra iš tiesų?

Reklama

Pažiūrėkite į Susan Sarandon (68), Madonną (56), Jodie Foster (52), ar Sharon Stone (56) – visos šios moterys anaiptol ne chirurgų kūrinys. Tam, kad išsaugotų jaunystę ir sveikatą, jos reguliariai ir aktyviai mankštinasi. Pavyzdžiui, Meryl Streep (65) dievina fitneso pratimus, o Helen Mirren sportą pavertė smagiu žaidimu. Fizinius pratimus ji atlieka pasitelkdama žaidimų konsolę, leidžiančia kartoti ekrane rodomus judesius. Sporto užsiėmimai šioms garsenybėms tapo tokia pat kasdiene veikla kaip dantų valymasis, o savo tobula išvaizda Holivudo „senolės“ verčia aikčioti ne vieną perpus jaunesnę moterį.

Kol sociologai skambina pavojaus varpais dėl sparčiai senstančios mūsų visuomenės, mokslininkai sako jau radę jaunystės receptą. Pasirodo, paslaptis – ne unikalios plastikos operacijos, o nuolatinė aktyvi fizinė veikla ir makštinimasis.

Moksliniai tyrimai rodo, kad reguliariai sportuojantys žmonės iš tiesų sensta lėčiau. Fiziniai pratimai gerina judesių koordinaciją ir neleidžia pradėti nykti raumenų masei, todėl ilgiau išlaikoma taisyklinga laikysena, tvirtas stuburas.

Anot mokslininkų, tikroji senėjimo problema – ankstyvas fizinis pasyvumas, kuris senėjimą paverčia ne natūraliu organizmo procesu, o liga. Pasak Amerikos sporto medicinos kolegijos prezidento dr. Barry Franklin, jau nuo dvidešimties reguliariai nesimankštinančio žmogaus fizinė forma kasmet suprastėja apie 1 proc. Tačiau mokslininkai nusiteikę optimistiškai – sustiprinti raumenis ir kaulų sistemą galima net sulaukus devyniasdešimties, o aktyvi fizinė veikla laiką gali atsukti net 15–25 metus.

Nors mūsų šalyje senatvė vis dar suprantama kaip liga, vienišumas ir net našta visuomenei, joje pamažu randasi ir naujas požiūris – pozityvus senėjimas. Šis požiūris grįstas supratimu, kad su amžiumi neprižiūrimas kūnas silpsta, todėl jam būtina nuolatinė fizinė veikla.

„Ruošdamiesi amžiaus tarpsniui, vadinamam senatve, turime ne tik planuoti savo finansus, bet ir mąstyti apie tai, kaip jausimės po 20 ar daugiau metų“,  – įsitikinusi sporto ir sveikatingumo klubų „Impuls“ vyriausioji trenerė Odeta Kuncaitienė. Ji pastebi, kad reguliariai sportuojantys klubų lankytojai džiaugiasi ne tik geresne fizine forma, bet ir po treniruočių išliekančia geresne vidine savijauta – tai būdinga visoms amžiaus grupėms.

Aktyvia fizine veikla užsiimantis žmogus išmoksta kelti sau realistiškus tikslus ir vertinti rezultatus, o tai kelia motyvaciją ir užkerta kelią depresijai. Sportuojant organizmas išskiria adrenaliną ir noradrenaliną, kurie skatina azarto pojūtį, išskiriamas dopaminas suteikia laimės emociją.

Taigi, užuot pavydžiai žiūrėję į pagyvenusias Holivudo garsenybes, turėtume jau dabar pradėti nuosekliai rūpintis savo fizine būkle ateityje. „Pozityvus senėjimas – tai mūsų pastangos ir fizinė veikla, kuris padės ilgiau išlaikyti gyvenimo kokybę ir išlikti jaunatviškiems“, – įsitikinusi trenerė.

Trenerė O. Kuncaitienė pataria, kaip išlaikyti gerą fizinę būklę ir atitolinti senatvę:

1. Vadinkite sportavimą fiziniu aktyvumu arba mankšta. Žodis „sportas“ asocijuojasi su sunkiu fiziniu krūviu ir nuovargiu. Taigi, keiskite savo žodyną – vadinkite jį tiesiog mankšta ir viskas atrodys kur kas paprasčiau. Gera fizinė forma pasiekiama ir neplušant sporto salėje po tris kartus per dieną. Pakanka pradėti dieną lengva mankšta ir jau po trijų savaičių pajusite poreikį nuolat mankštintis.

2. Pradėkite nuo lengvų, malonumą teikiančių pratimų. Ramios gilų kvėpavimą skatinančios treniruotės, kaip joga ar pilatesas, ypač efektyviai kovoja su visomis streso ir nerimo formomis, padeda atpalaiduoti kūną ir mintis. Aktyvesnės treniruotės, kaip aerobika, bėgimas ir kt., puikiai tiks kai trūksta energijos ar pasitikėjimo savimi.

3. Prisipažinkite – be mankštos nebegalite gyventi. Tinkama mankšta ne tik nevargina, bet ir skatina norą mankštintis reguliariai. Įprotis sportuoti susiformuoja jau po trijų savaičių. Taigi stebėkite, kaip auga aktyvios fizinės veiklos poreikis.

4. Mankštintis galite pradėti būdami bet kokio amžiaus. Atgauti fizinę ir emocinę formą niekada nevėlu, tad išdrįskite žengti pirmąjį žingsnį. Prisiminkite paprastą taisyklę – svarbu ne kaip sunkiai ir dažnai jūs plušate, bet tiesiog mankštintis.