Šeštadienis, 2025.07.19
Reklama

Jaučiantiems psichikos sveikatos sutrikimus po COVID-19 ligos gelbės reabilitacija

Šaltinis: vlmedicina | 2021-05-31 09:56:32

Pokovidinis sindromas, be kvėpavimo sutrikimų, pasireiškia ir neuropsichiatriniais simptomais: kognityviniais (dėmesio koncentracijos, atminties, elgesio), miego, nuotaikos ir kitais organiniais psichikos sutrikimais – šie liekamieji reiškiniai pažįstami ne vienam persirgusiajam COVID-19. Siekdama kuo greičiau tokiais atvejais atstatyti sveikatą šiuos simptomus patiriantiems, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sudarė galimybes naudotis valstybės kompensuojama medicinine ir psichosocialine reabilitacija.

Paramos simbolis - rankos ir žmonių figūros
Pagalba / Pixabay.com

Sveikatos apsaugos ministras įsakymu nustatė indikacijas dėl medicininės reabilitacijos bei psichosocialinės reabilitacijos paslaugų teikimo asmenims, persirgusiems COVID-19 liga, kuriems per 6 mėnesius nuo gydymo stacionare pasireiškė neuropsichiatrinė simptomatika. Paslaugos finansuojamos iš medicininei reabilitacijai ir psichosocialinei reabilitacijai skiriamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.

Tarptautiniai moksliniai tyrimai rodo, kad vidutiniškai apie 30 proc. asmenų po išrašymo iš stacionaro dėl COVID-19 ligos gydymo pasireiškia nemotyvuotas nuovargis, miego sutrikimai, koncentracijos susilpnėjimas, atminties pablogėjimas ar kiti simptomai. Per paskutiniuosius 6 mėnesius ligoninėse dėl COVID-19 ligos gydėsi daugiau 20 tūkst. gyventojų, todėl žmonių, kuriems gali prireikti tokių paslaugų, skaičius gali būti ženklus.

Jei po gydymosi ligoninėje dėl koronaviruso infekcijos jaučiami liekamieji reiškiniai ir manoma, kad reikalinga specialistų pagalba, siūloma kreiptis į savo šeimos gydytoją ar gydytoją psichiatrą. Jie gali nukreipti fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo įvertinimui dėl medicininės reabilitacijos skyrimo, o tais atvejais, kai po COVID-19 ligos smarkiai sutrikusi kasdienė veikla, elgesys ir socialinė adaptacija – į gydytoją psichiatrą dėl psichosocialinės reabilitacijos skyrimo.

Tiek medicininė, tiek psichosocialinė reabilitacija COVID-19 liga persirgusiems žmonėms, kuriems pasireiškia neuropsichiatriniai simptomai, yra suteikiama ne vėliau nei praėjus 6 mėnesiams po aktyvaus gydymo stacionare (ligoninėje) pabaigos. COVID-19 ligos atveju asmens sveikatos priežiūros įstaigoms leista netaikyti pirmojo medicininės reabilitacijos etapo paslaugų prieš skiriant medicininę reabilitaciją – tai didina paslaugų prieinamumą.

Medicininės reabilitacijos paslaugos, persirgus koronaviruso infekcija, skiriamos, atsižvelgiant ne tik į paciento diagnozę, bet ir į biosocialinių funkcijų sutrikimo laipsnį – kognityvinių sutrikimų, tokių kaip dėmesio koncentracija, atmintis, elgesio kontrolė, orientacijos, organiniai miego, nuotaikų sutrikimai, judėjimo sutrikimai, iššūkiai priimant ir perduodant informaciją. Tai reiškia, kad tik fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas gali skirti medicininį reabilitacinį gydymą tik visapusiškai įvertinęs paciento sveikatos būklę. Minėtu įsakymu sudarytos sąlygos gauti medicininės reabilitacijos paslaugas ir vaikams.

Psichosocialinės reabilitacijos paslaugos teikiamos, kai dėl neuropsichiatrinių simptomų smarkiai sutrinka asmens veikla, elgesys ir socialinė adaptacija. Tokiu atveju kviečiama kreiptis į gydytoją psichiatrą dėl psichosocialinės reabilitacijos skyrimo, kuri gali būti tiek stacionarinė, tiek ambulatorinė. Pacientams, persirgusiems COVID-19 liga, stacionarinės psichosocialinės reabilitacijos paslaugos gali būti teikiamos iškart po gydymo ligoninėje, kurioje gydėsi dėl neuropsichiatrinių simptomų, bet ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo paciento išrašymo iš aktyviojo gydymo stacionarinės įstaigos po COVID-19 ligos gydymo.

Informaciją apie įstaigas, teikiančias medicininės ir psichosocialinės reabilitacijos paslaugas rasite čia.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Sveikatos apsauga
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Vidurių užkietėjimas. Ką galime padaryti patys?
Remiantis statistika, lėtinis vidurių užkietėjimas paliečia iki 27 proc. pasaulio gyventojų. Deja, ne visi yra linkę šią...
Kodėl net ir laimingi žmonės eina į terapiją
Psichoterapeutų kabinetuose sėdi žmonės, kankinami depresijos, nerimo, dėmesio sutrikimo, kenčiantys dėl netekčių, subyr...
Ką turėti savo vaistinėlėje ekstremalių situacijų ir iškylų gamtoje metu
72 valandų krepšys yra pirmosios būtinos pagalbos rinkinys, užtikrinantis, kad žmogus galėtų išgyventi bent tris paras b...
Pirmoji Lietuvoje dvyniams pritaikyta Šeimos ir naujagimių intensyviosios terapijos palata
Kauno klinikų Neonatologijos klinikos Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje atidaryta jau trečioji Šeimos ir nauj...
Infrastruktūros viziją kuria su tarptautiniais ekspertais
Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) pradeda strateginį plėtros etapą – per artimiausius trejus metus greta d...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų