Audinių ūkiuose plinta skirtingos koronaviruso atmainos. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkų grupė nustatė Lietuvos audinėms būdingas koronaviruso genų mutacijas. Vienos jų būdingos tik gyvūnų, kitos – ir žmonių koronavirusui.
LSMU tyrėjai, bendradarbiaudami su Kauno klinikų specialistais, koronaviruso genomo (genetinės medžiagos) sekoskaitos tyrimus tęsia keliomis kryptimis.
Pirmą kartą Lietuvoje gauti ne tik žmonių, bet ir gyvūnų koronaviruso genomo sekoskaitos duomenys.
Radviliškio ir Jonavos rajonų audinių ūkiuose ištyrus COVID-19 liga užsikrėtusių audinių mėginius, nustatyta, kad ūkiuose paplito skirtingų atmainų virusas.
„Tikėtina, jog virusas neplito iš vieno ūkio į kitą, tai – skirtingos koronaviruso atmainos“, – sako vienas mokslininkų grupės tyrėjų Lukas Žemaitis.
Svarbus LSMU ir Kauno klinikų tyrėjų grupės atradimas – Radviliškio rajono audinių ūkyje užfiksuota koronaviruso infekcija sergančių audinių viruso mutacija F486L, kuri, remiantis duomenų bazėmis, vyrauja tarp gyvūnų – audinių, šikšnosparnių, skujuočių.
„Mažai tikėtina, kad ši mutacija plistų tarp žmonių“, – pastebėjo projekto tyrėjas, LSMU Veterinarijos fakulteto Anatomijos ir fiziologijos katedros profesorius Arūnas Stankevičius.
Tuo tarpu Jonavos rajono audinių ūkyje nustatyta viruso mutacija Y453F, kuri buvo randama tiriant Danijos ir Nyderlandų audinių ūkius. Nors vadinama „audinių mutacija“, tačiau Danijoje, kitose šalyse buvo nustatyta ir žmonių mėginiuose.
Tuo pačiu laikotarpiu, kai Jonavos rajono ūkyje buvo renkami užsikrėtusių audinių mėginiai, buvo tiriami ir COVID-19 sergančių Jonavos gyventojų mėginiai. Tirti asmenys nebuvo ūkio darbuotojai.
Svarbus šio tyrimo rezultatas – jog tarp audinių plitusio viruso tirtuose Jonavos gyventojų mėginiuose nenustatyta.
Taip pat LSMU ir Kauno klinikų tyrėjai kryptingai tiria iš užsienio atvykusių sergančių asmenų mėginius. Pasaulyje nerimą sukėlusios angliškosios koronaviruso atmainos neaptikta.
„Iki šiol Lietuvoje tirtuose koronavirusų mėginiuose greitu plitimu pasižyminčio viruso iš Jungtinės Karalystės nenustatyta. Tačiau negalime būti tikri, kad Lietuvoje jo nėra, nes kol kas ištirtas nedidelis kiekis mėginių. Tyrimus reikėtų intensyviai tęsti“, – sako prof. A. Stankevičius.
LSMU prorektorė mokslui prof. Vaiva Lesauskaitė pabrėžė, jog šis plačiausios apimties tokio tipo tyrimas Baltijos šalyse tęsiamas toliau. Jo rezultatais nuolat dalijamasi tarptautinėje duomenų bazėje GISAID. Šiuo metu jau ištirti 205 žmonių ir 9 audinių koronaviruso genomai.