Įspėja saugotis gyvačių
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamentas primena, kad kartu su gamta bunda ir gyvatės, todėl miške reikia būti itin atidiems.
Nors gyvačių įkandimai dažniau registruojami prasidėjus grybavimo ir uogavimo sezonui, tačiau pirmieji pavasariniai įkandimai gali sukelti sunkesnius apsinuodijimus, nes per žiemą gyvatė pagamino daug ir didelės koncentracijos nuodų.
Lietuvoje gyvena vienintelės rūšies nuodingoji gyvatė – paprastoji angis, kurias galima aptikti lapuočių miškuose, drėgnose, pelkėtose vietose.
Gyvatė kerta tik gindamasi
Nuodingo gyvatės įkandimo visada galima išvengti, tik nereikia bandyti jos pagauti, sekti, erzinti, kišti rankų po kelmais ar šaknimis.
Ką daryti, jei įkando gyvatė?
Stengtis nusiraminti ir kuo mažiau judinti įkąstą galūnę.
Įkąstą galūnę sutvirtinti, kad nejudėtų.
Ant įkąstos galūnės nerišti timpos, nes gali sutrikti kraujotaka.
Negalima čiulpti nuodų iš žaizdos, pjaustyti ar prideginti įkandimo vietos.
Jei yra galimybė, žaizdą nuplauti ir uždėti šaltą kompresą.
Nedelsti ir kuo skubiau kreiptis į gydymo įstaigą.
Ypač pavojinga, kai gyvatė įkanda į galvą
Žmogaus savijauta po įkandimo priklauso nuo bendros organizmo būklės, amžiaus (jautresni vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės), įkandimo vietos (kuo arčiau galvos ir kaklo, tuo ryškesni bus apsinuodijimo požymiai).
Pirmiausia daugeliui pasireiškia bendrosios reakcijos: baimė, galvos svaigimas, silpnumas, gali prasidėti vėmimas, viduriavimas, padažnėti širdies ritmas.
Jei įkandama į galūnes, jos ima pamažu tinti, sunkiais atvejais tinimai gali kilti iki liemens, tada visus galūnės audinius apima uždegimas, oda patamsėja, prasideda kraujagyslių ir limfagyslių uždegimas.
Susiję straipsniai
