Investicijos paskirtos tik pacientams naudingiems projektams

 Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovybė, principingai peržiūrėjusi projektams skirtą finansavimą iš valstybės investicijų programos (VIP), sutaupė beveik 3 mln. eurų, t. y. 15 proc., šiems metams skirtų lėšų. Už šiuos pinigus bus galima suteikti daugiau pacientams gyvybiškai svarbių paslaugų ir gerinti jų prieinamumą, - praneša SAM Ryšių su visuomene skyrius.

Peržiūrint VIP lėšomis finansuojamus projektus, buvo vertinamas jų tikslingumas, racionalumas, ekonominis pagrįstumas ir reikalingumas. Tai darant buvo realiai įvertintos regionų galimybės, juose gyvenančių žmonių skaičius, esama medicininė infrastruktūra ir todėl visiškai atsisakyta neefektyvių projektų arba jiems gerokai sumažintas finansavimas.

„Valstybės investicijų programos lėšos turi būti naudojamos racionaliai, tikslingai ir skiriamos tik tokiems projektams, kurie išties susiję su sveikatos priežiūros paslaugų gerinimu ir teikia realią naudą žmonėms. Mes – ne labdaros fondas, iš kurio būtų galima finansuoti bet kokius projektus. Manome, kad iki šiol nusistovėjusi praktika nebuvo teisinga, nes lėšos neretai būdavo skiriamos mažą pridėtinę vertę kuriantiems projektams“, - tvirtina sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Anot ministro, investicijos turi būti nukreipiamos tik į projektus, kurie išties teikia realią naudą pacientams. Pavyzdžiui, bus investuojama į vaikų onkologijos skyrių atnaujinimą ir modernizavimą, į greitosios medicinos pagalbos plėtrą regionuose, gerinant infarkto-insulto klasteryje teikiamų paslaugų prieinamumą. Tai reiškia, kad nuo šiol bus finansuojami tik pridėtinę vertę sveikatos apsaugos sistemai ir ja besinaudojantiems kuriantys projektai, o ne dėl „pliusiuko“ ar lėšų įsisavinimo.

Pavyzdžiui, sveikatos apsaugos viceministrės Gintarės Šakalytės teigimu, viename iš regionų buvo suplanuota skirti per 2 mln. eurų 2000 kv. m. nekilnojamo turto projektui plėtoti, t. y. gydymo įstaigos statyboms ir remontui, nors šiame regione gyvena vos 1,9 tūkst. gyventojų. Įvertinus šias aplinkybes, kurios rodo, kad toks pastatas, užbaigus jo statybas, stovėtų beveik visada tuščias, nuspręsta tokio tipo projektui lėšų neskirti.

Dar vienas pavyzdys, anot ministro patarėjo Artūro Mažrimo, nuspręsta nefinansuoti sterilizacinės įrengimo projekto vienoje iš ligoninių, nes kaimynystėje esančioje ligoninėje neseniai buvo įrengta moderni medicininių įrankių sterilizacinė.

Ministro patarėjo Dariaus Kazlausko teigimu, kai kurioms savivaldybėms buvo nuspręsta neskirti finansavimo arba jį sumažinti tokiems nekilnojamojo turto projektams, kurių statyba pradėta prieš keliolika metų ir iki šiol nebaigta. Tai reiškia, kad per tiek laiko statinių konstrukcijos yra pasenusios, nebeatitinka šiuolaikinių statybos reikalavimų, keliamų gydymo įstaigoms. Norint, kad šie nebaigti statiniai atitiktų šiuolaikinius standartus, jie turėtų būti modernizuoti ir užbaigti, bet tai turėtų būti daroma kitomis lėšomis.