Investicijos į vaikų sveikatos stiprinimą sugrįžtų su kaupu: 1 Eur duotų 1,3 Eur grąžos

Siekiant gyventi sveikai, įgūdžius reikia pradėti formuoti vaikystėje, todėl itin svarbus yra vaikų sveikatos stiprinimas. Europos Komisijos ir EBPO sveikatos apžvalgoje nurodyta, kad tik 44 proc. Lietuvos gyventojų teigia manantys esą geros sveikatos būklės; tai žemiausias lygis Europos Sąjungoje.

Reklama

Valstybės kontrolė – aukščiausioji audito institucija (AAI) – atliko auditą „Ar užtikrinamas vaikų sveikatos stiprinimas“. Kaip rodo rezultatai, sveikai mitybai dėmesys didėja, tačiau darbo ir poilsio režimo įpročių formavimui jo trūksta, o vaikų kasdienis fizinis aktyvumas nėra užtikrinamas. Nepakankamas ir vaikų sveikatos stiprinimo įtraukimas į bendrąjį ugdymą. Auditorių atliktais skaičiavimais 1 Eur, investuotas į ankstyvesnio amžiaus 3–11 m. vaikų sveikatos stiprinimą, ateityje duotų 1,3 Eur grąžą: mažėtų sergamumas, taigi atitinkamai būtų taupoma PSDF ir „Sodros“ išlaidų gydymui ir nedarbingumui, sukuriama didesnė pridėtinė vertė.

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja vaikams būti fiziškai aktyviems per dieną ne mažiau nei 60 min., bet, kaip rodo audito rezultatai, 7 proc. ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigų vaikai fiziškai aktyvūs mažiau nei 60 min, 44 proc. to nestebi. 33 proc. mokyklų 2018–2019 mokslo metais nė vienoje klasėje nebuvo skiriama 3 val. per savaitę kūno kultūrai, 44 proc. nesuorganizavo nė vieno renginio darbo ir poilsio režimo tema.

„Mažas tėvų, įtėvių ir globėjų įsitraukimas į mokyklų organizuojamus renginius. Ne visose ugdymo įstaigose visuomenės sveikatos specialistai gali įsitraukti į bent vieną sveikatos stiprinimo renginį per metus, nes 6 proc. įstaigų tokių darbuotojų iš viso neturi, o 85 proc. dirba ne visu etatu. Pedagogams turėtų būti parengta daugiau kvalifikacijos kėlimo programų sveikatos stiprinimo tema – šiuo metu jos sudaro 0,7 proc. visų programų“, – teigė Visuomenės gerovės audito departamento vyriausioji patarėja Vilma Maslauskienė.

AAI auditas taip pat parodė, kad daugumoje ugdymo įstaigų trūksta tinkamos fizinio ugdymo infrastruktūros ir priemonių: 10,3 proc. jų neturi savo sporto salės, 28,6 proc. įstaigų fizinis ugdymas vykdomas bendroje sporto ir aktų salėje, o 19,4 proc. mokyklų ir 25 proc. ikimokyklinio ugdymo įstaigų vaikai neaprūpinami reikiamomis fizinio ugdymo priemonėmis.

Siekiant tinkamai formuoti ir įgyvendinti valstybės politiką vaikų sveikatos stiprinimo srityje ir užtikrinti investicijų į šią sritį naudą, AAI pateikė rekomendacijas Sveikatos apsaugos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoms. Jas įgyvendinus bus parenkamos vaikams paveikiausios prevencinės priemonės, vaikų sveikatos stiprinimas labiau bus integruojamas į mokymo procesą, gerės pedagogų ir visuomenės sveikatos specialistų veiklos kokybė.

Ministerija: "Kokybinis pokytis akivaizdus"

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), reaguodama į Valstybės kontrolės išvadas ir rekomendacijas, informuoja apie iniciatyvas siekiant užtikrinti geresnę vaikų sveikatą.

Sveikatos apsaugos viceministro Algirdo Šešelgio teigimu, kokybinis pokytis per pastaruosius trejus metus akivaizdus, tačiau tikrieji šiuo metu SAM vykdomų reformų rezultatams objektyviai įvertinti reikia laiko.

„Atsakingai susipažinome su Valstybės kontrolės išvadomis ir teikiamomis rekomendacijomis. Vos pradėję dirbti 2016 metų pabaigoje susidūrėme su nerimą keliančia situacija ugdymo įstaigose, kas susiję su vaikų mityba ir fiziniu aktyvumu. Kaip žinia, jau suformuotos ir ydingos sistemos nepakeisi per vieną dieną. Sveika gyvensena apskritai yra visuomenės sąmoningumo skatinimas, o ne tam tikrų formalių veiksmų inicijavimas. Šiandien jau padaryta nemažai, kad situacija keistųsi į gerąją pusę, mes einame teisinga linkme, tačiau tuos tikruosius rezultatus ir pokytį galėsime įvertinti po kelerių metų, kai sveikos gyvensenos principai taps kasdienybės dalimi mūsų vaikams“, – sako sveikatos apsaugos viceministras A. Šešelgis, pabrėždamas, kad pokyčių laikotarpiu ypač svarbus geranoriškas visų valstybės institucijų bendradarbiavimas ir kryptingas dialogas.

Sveikesnė vaikų mityba yra vienas iš prioritetinių ministerijos tikslų, dėl ko nuo pat pirmųjų darbo mėnesių buvo skiriama daug dėmesio, siekiant atnaujinti vaikų maitinimo sistemą Lietuvos ugdymo įstaigose, kur vaikai praleidžia didžiąją dienos dalį. Prieš pradedant pertvarką, mobili ekspertų grupė aplankė 40 ugdymo bei gydymo įstaigų ir įvertino jose maitinimo organizavimą. Pagal gautas išvadas buvo parengtas naujas Vaikų maitinimo tvarkos aprašas.

Iškart po to SAM pasirašė susitarimą su Lietuvos vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacija (LVVKA) ir Lietuvos dietologų draugija (LDD), kurios padėjo neatlygintinai sukurti naujas sveikų patiekalų receptūras, maisto technologines korteles. Receptūros yra patalpintos ministerijos internetiniame puslapyje, kad jomis nemokamai galėtų naudotis visi norintieji. Lygiagrečiai pokyčiai vyko ir vyksta organizuojant ir pacientų mitybą gydymo įstaigose.

Be to, nuo šių metų birželio organizuojami sveiko maitinimo mokymai, kuriuos veda virtuvės profesionalai mokyklų ir gydymo įstaigų virėjams, mokinių tėvams, pedagogams, savivaldybių darbuotojams. Tai Europos Sąjungos ar valstybės biudžeto lėšomis įgyvendinami projektai visose šalies savivaldybėse.

Parengtos ir Estetiško maisto patiekimo rekomendacijos, vis daugiau ugdymo įstaigų pradeda organizuoti maitinimą „švediško stalo“ principu, kai vaikai gali patys pasirinkti norimą maistą. Tokiu būdu mažėja maisto švaistymas ir ugdomas vaikų savarankiškumas. Taip pat, siekiant padidinti maisto produktų saugą, nuo šių metų įvestas griežtas pramoninių transriebalų kiekio visuose maisto produktuose ribojimas (iki 2 g /100 g riebalų).

Taip pat SAM inicijavo pokyčius vaikų ir jaunimo fizinio aktyvumo srityje. Šių metų birželio mėnesį buvo patvirtintas naujos redakcijos Mokyklų pripažinimo sveikatą stiprinančiomis mokyklomis ir aktyviomis mokyklomis tvarkos aprašas. Jame atsirado galimybė mokykloms ne tik siekti sveikatą stiprinančio mokyklos vardo, bet pasirinkti tam tikrą specializaciją – daugiau dėmesio ir veiklų skirti vaikų fiziniam aktyvumui ir tokiu būdų siekti Aktyvios mokyklos vardo. Tikimasi, kad tai paskatins mokyklas ieškoti įdomesnių ugdymo metodų, veiklų, dalytis patirtimi, bendradarbiauti, kad sveikos gyvensenos idėjos taptų gyvenimo būdu jaunajai kartai.

Nuo šių mokslų metų mokinių fizinis pajėgumas bus nustatomas pagal visoms mokykloms vieningą metodiką, ir pagal tai bus parenkami individualūs fizinio aktyvumo būdai. Fizinio pajėgumo nustatymas ne rečiau kaip vieną kartą per mokslo metus (nuo vasario iki gegužės mėnesio) bus vykdomas visose pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas įgyvendinančiose mokyklose. Tais atvejais, kai bus nustatyta kad bent viena vaiko fizinė ypatybė yra labai silpna, mokykla bendradarbiaudama su visuomenės sveikatos specialistu, vykdančiu sveikatos priežiūrą mokykloje, teiks rekomendacijas jo fiziniam pajėgumui pagerinti, parenkant individualius fizinio aktyvumo skatinimo būdus ir metodus. Nuo dalyvavimo fizinio ugdymo pamokose atleistiems, specialiosios, parengiamosios fizinio ugdymo grupės mokiniams šis vertinimas nebus privalomas.

Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis finansuojami projektai taip pat prisideda prie visuomenės ugdymo sveikos mitybos, fizinio aktyvumo, psichinė sveikatos ir kitomis sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo temomis.

Be to, 2019 m. buvo dvigubai padidintas finansavimas savivaldybių visuomenės sveikatos biurams – ženkliai padidėjo darbuotojų atlyginimai, o dalis lėšų skirta įvairių veiklų organizavimui. Tam, kad veiklos būtų kryptingos, atitinkančios sveikatos politikos strategines nuostatas, SAM sudaryta komisija nustatė veiklos prioritetus ir vertinimo kriterijus.