Intymios problemos, apie kurias moterys kalba nedrąsiai, nors specialistai žino, kaip jas išspręsti

Apie 60 proc. moterų skundžiasi nemaloniais simptomais, kurie atsirado po pirmo gimdymo: skausmingi lytiniai santykiai, makšties laisvumas ar jos audinių suglebimas, makšties gleivinės sausumas, šlapimo nelaikymas ir t.t. Kartais jaučiamas net ne vienas nemalonus simptomas. Tokius duomenis paskelbė 2014 metais Australijoje atlikta klinikinė studija (C.M. Durnea, 2014m.).

Reklama

Lietuvos estetinės ginekologijos asociacijos (LEGA) prezidentė, klinikos „Primum Estetica“ gydytoja akušerė-ginekologė doc. dr. Daiva Bartkevičienė neabejoja, kad panašūs skaičiai būtų ir Lietuvoje: „Kodėl taip nutinka, galima paaiškinti. Nėštumo ir gimdymo metu keičiasi moters anatomija, pavyzdžiui, gimdoje augantis vaisius spaudžia šlapimo pūslę, šlaplė nusileidžia ir taip gerai nebeatlieka savo funkcijos, dėl to gali pradėti tekėti šlapimo lašiukai. Be to, lytinių organų būklę labai veikia hormonai, kurie taip pat keičiasi laukiantis kūdikio, pagimdžius ir gimdymo metu stipriai ištemptos makšties sienos, tarpvietės raumenys.“

Su nemaloniais pojūčiais intymioje zonoje moterys susiduria ne tik dėl gimdymo, bet ir amžiaus, perimenopauzės, menopauzės, onkologinių ligų gydymo, traumų ar įgimtų fiziologinių trūkumų.

„Ilgą laiką visos šios temos buvo tabu. Medikai nežinojo, kaip galėtų padėti, o moterys apie tai su jais nekalbėjo ir tyliai vienos kęsdavo nemalonius pojūčius. Tai yra problema, kuri daro didelę įtaką gyvenimo ir santykių su partneriu kokybei. Prieš daugiau nei 15 metų pasaulyje atsirado nauja ginekologijos kryptis – estetinė ir funkcinė ginekologija, kurios vienas pradininkų – akušeris ginekologas dr. Nicolas Berreni iš Prancūzijos. Jos tikslas – padėti moterims išspręsti intymias problemas, kurios trukdo mėgautis intymumu su partneriu, o tai daro įtaką ir paties gyvenimo kokybei“, – sako doc. dr. D. Bartkevičienė ir priduria, kad problemų sprendimui šiandien dažnai pasitelkiamos ne chirurginės operacijos, o neinvazinės procedūros, kurias atlikus pacientės puikiai jaučiasi jau po kelių valandų.

Neinvaziniam intymių problemų sprendimui medikai naudoja hialurono rūgšties, riebalų, ar trombocitais papildytos plazmos injekcijas, lazerinę, radiodažnuminę, smūginę bangų terapiją.

„Estetinė ginekologija yra daugiadisciplinė sritis, kuri apima ginekologiją, plastinę-rekonstrukcinę chirurgiją, dermatovenerologiją, urologiją, tad dažnai moterims kyla klausimas, į kokį specialistą reiktų kreiptis ir kuris specialistas turėtų atlikti šias procedūras. Geriausiai apie genitalijas išmano ginekologai, todėl jie ir turėtų padėti moterims apsispręsti, kokios procedūros yra būtinos ir kokiu būdu jos turėtų būti atliekamos“, – įsitikinusi doc. dr. D. Bartkevičienė.

Ji pripažįsta, kad estetinė ir rekonstrukcinė ginekologija yra pakankamai nauja sritis ir Lietuvoje, deja, ne visi ginekologai su ja pakankamai susipažinę, tačiau pasaulyje susidomėjimas – didžiulis. Tai rodo nuolat didėjantis mokslinių publikacijų skaičius šia tema, įvairiose pasaulio šalyse besikuriančios estetinės ir rekonstrukcinės ginekologijos asociacijos, organizuojami renginiai, kuriuose diskutuojama apie naujų technologijų efektyvumą.Vienas jų rugsėjo 24-ąją įvyks Vilniuje. Tai bus tarptautinė, jau trečioji, estetinės ir rekonstrukcinės ginekologijos konferencija „Estetinė ir rekonstrukcinė ginekologija: dabartis ir perspektyvos“, kurį inicijuoja LEGA, bendradarbiaudama su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Akušerijos ir ginekologijos klinika.

Vilniuje susibūrę Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Italijos, Prancūzijos, Latvijos ir Estijos įvairių sričių gydytojai dalinsis savo ilgamete klinikine patirtimi ir apžvelgs naujausių technologijų pritaikymo perspektyvas estetinės ir rekonstrukcinės ginekologijos srityje.