Insultas – katastrofa, kurios galima išvengti ir sėkmingai gydyti

Insultas – dažna liga. Nustatyta, kad insultą per savo gyvenimą patiria kas šeštas žmogus. Pasaulyje kas 2 sekundės kam nors įvyksta insultas ir kas 6 sekundes kas nors nuo jo miršta. Insultas nesirenka nei pagal amžių, nei pagal lytį, nei pagal šalį – jo auka gali tapti bet kuris iš Jūsų artimųjų. Visi žino, kad insultas yra viena iš dažniausių mirties priežasčių, tačiau liūdniausias faktas yra tai, kad susirgus insultu žmogaus gyvenimas, o kartu ir jį supančių artimųjų gyvenimas, gali pasikeisti negrįžtamai –insultas yra pirma ir pagrindinė ilgalaikės negalios priežastis visame pasaulyje.

Geriausia kova su insultu –  jo išvengti

Nors insultas yra liga, kurios daugeliu atveju galima išvengti, tačiau sergamumas insultu nuolat auga. Tai lemia tokie veiksniai kaip senėjanti visuomenė, nesveika mityba, rūkymas, fizinio aktyvumo stoka. Tai yra dažnos aukšto kraujospūdžio, nutukimo, padidinto cholesterolio kiekio, diabeto, širdies ligų priežastys. Visi šie veiksniai didina tikimybę susirgti insultu. Sėkmingai gydant padidintą kraujospūdį, didelį cholesterolio kiekį, širdies ritmo sutrikimus, keičiant gyvenimo būdą galima būtų išvengti apie 80  procentų visų insultų. Sveiki ir jauni žmonės retai suserga insultu (jei taip įvyksta, tai nulemia įvairios įgimtos ar retos priežastys). Dažniausiai insultas išsivysto tada, kai minėti rizikos veiksniai ir ligos pažeidžia galvos smegenų kraujagysles (vystosi aterosklerozė) ar širdį (sutrinka širdies ritmas, padidėja, išsiplečia širdis). Aterosklerozės pažeistose arterijose lengvai gali susidaryti trombai ir užkimšti kraujagyslę, arba trombas į galvos smegenų arterijas gali atkeliauti iš nesveikos širdies. Užsikimšus smegenų arterijai ir smegenų ląstelėms trūkstant deguonies, jos apmiršta – išsivysto išeminis smegenų insultas. Aterosklerozės ar ilgalaikio kraujo spaudimo paveikta kraujagyslė tampa mažiau elastinga, trapi – tokia arterija plyšta ir kraujas išsilieja į smegenis, suardydamas nervines ląsteles – žmogų ištinka hemoraginis insultas. Nuo pažeistos smegenų vietos ir dydžio priklauso insulto sunkumas ir atsiradę simptomai. Tačiau net ir labai mažas insultas svarbiausiose smegenų srityse gali sukelti sunkius ir negrįžtamas pasekmes.

Sėkmingo gydymo raktas

Šių laikų medicina smarkiai pažengė į priekį, ir dalis insultu susirgusių ligonių yra sėkmingai išgydomi, neliekant insulto padarinių. Tačiau gydymo sėkmė priklauso nuo kelių veiksnių. Jei manote, kad sėkmingas gydymas prasideda atvykus į ligoninę – klystate, daugumai atvykusių insultu sergančių ligonių galima padėti tik iš dalies, nes jie atvyksta per vėlai nuo insulto pradžios.

Todėl bene svarbiausia sąlyga sėkmingam gydymui yra laiku pastebėti ir atpažinti, kad šalia mūsų esančiam žmogui įvyko insultas. Būtent nuo aplinkinių žmonių žinių ir greito veikimo priklausys susirgusio žmogaus likimas.

Nors dauguma žmonių įsivaizduoja žinantys, kokie požymiai būdingi insultui, apklausos rodo, kad 40 proc. žmonių negali teisingai įvardinti nei vieno insulto simptomo. Pažymėtina, kad insultas dažniausiai yra beskausmis. Trys pagrindiniai simptomai, kurie nurodo, kad žmogų greičiausiai ištiko insultas yra:

1) vienos pusės veido paralyžius (perkreiptas veidas, nusviręs lūpos kampas),

2) nusilpusi ranka, kurios negali pakelti ar išlaikyti pakeltos (kartu gali būti nusilpusi ir koja, ir atsiradęs pažeistos pusės tirpimas),

3) sutrikusi kalba (ligonis kalba padrikais žodžiais ar tik skiemenimis, nesugeba suformuluoti minties, atsakyti į paprastus klausimus ar neaiškiai taria žodžius).

Būtent tokie trys simptomai, atsiradę staiga, stebimi daugumai (80 proc.) insultu susirgusių žmonių. Kiti insultui būdingi simptomai– staiga sutrikusi rega, sutrikusi pusiausvyra ir galvos svaigimas, naujas, staigus ir stiprus galvos skausmas –insulto metu būna rečiau, be to, tai gali būti ir kitų ligų požymiai. Bet kuriuo atveju įtarus insultą reikėtų kuo skubiau kviesti greitąją pagalbą. Veikti reikia labai greitai, nes laikas insulto metu yra kertinis sėkmingo gydymo akmuo. Kuo greičiau mes pastebėsime, pažinsime insultą ir iškviesime pagalbą, kuo greičiau ligonis bus nuvežtas į ligoninę, tuo geresnis gydymo rezultatas bus pasiektas. Ypač tai svarbu išeminio insulto atveju, kurio metu stengiamasi atkimšti trombuotą smegenų arteriją ir atkurti normalią smegenų kraujotaką. Vaistais tą galima bandyti atlikti praėjus ne daugiau kaip 4,5 valandos nuo simptomų atsiradimo. Tačiau gydymo atokūs rezultatai priklauso nuo to, kiek laiko praėjo nuo insulto pradžios. Yra paskaičiuota, kad pradėjus gydymą iki 1,5 val. nuo insulto pradžios, pasveiksta vienas iš 4 sergančių, nuo 1,5 iki 3 val. – vienas iš devynių, o jei gydymą taikome praėjus 3-4,5 val., pasveiksta tik vienas iš 14 išeminiu insultu sergančių ligonių. Taip yra todėl, kad neatstačius kraujo tėkmės ir užsitęsus smegenų išemijai, kiekvieną minutę žūsta milijonai nervinių ląstelių.

Taigi, susirgus insultu svarbi kiekviena minutė. Kuo daugiau laiko praeina nuo insulto pradžios, tuo mažiau vilties, kad po insulto žmogus liks toks, koks buvo. Nebūkime abejingi šios nelaimės ištiktajam, veikime darniai ir greitai!

Prof. Dalius Jatužis, VUL Santariškių klinikų neurologas