Indų plovikliai: chemijos kasmet išgeriame po puslitrį

Prisimenate reklamą, kurioje rodoma, kaip vienu lašu indų ploviklio išplauti net 10 lėkščių? Ir ne šiaip išplauti - dar ir išblizginti. Tikra namų šeimininkių svajonė! Deja, puikiai žinome – stebuklų nebūna. Viskas turi savo kainą, o kaina ne visuomet turi piniginę išraišką. Kartais už patogumą ir efektyvumą tenka mokėti brangiausiu turtu – savo ir savo šeimos narių sveikata.

Karinės chemijos sandėlio kopija jūsų namuose

Daug ar mažai kasmet išgerti po pusę litro kokteilio, kurio sudėtyje yra chloro, dietanolamino, etilenglikolio, sieros dioksido, įvairių fermentų ir baktericidinių medžiagų mišinių – spręsti Jums. Bet jei jau kalbame apie agrochemijos žalą, įtariai žiūrime į „vaškinius“ vaisius ar siera rūkytus riešutus, supykstame sužinoję apie mėsoje ar žuvyje slypinčius vandens surišėjus ir siekiame, kad ant mūsų stalo nepakliūtų genetikų sukurtos GMO pabaisos, tai visai dėsninga pakalbėti apie riziką, kurią mes patys galime valdyti. Visgi dažnai, net ir nujausdami pavojų, į ją nekreipiame dėmesio.

Šiuolaikinė virtuvė – tai pramoninės ar net karinės chemijos sandėlio sumažinta kopija. Dažnų namų buitinės chemijos spintelės turinio ir tam tikrų žinių pakaktų, kad galėtume pasigaminti ir sprogmenį, ir mirtinai nuodingą cheminę medžiagą. Ne veltui naudojant valiklius, dezinfekcijos priemones ar indų ploviklius primygtinai patariama vienu metu nesumaišyti kelių skirtingų priemonių.

Be abejo, atsitiktinai jūs nieko mirtinai pavojingo savo virtuvės kriauklėje nepasigaminsite, tačiau medžiagos, kurios gali atsirasti cheminių reakcijų metu, bus kenksmingos. Čia verta priminti ir kitą taisyklę, nurodančią, kad dėl tos pačios priežasties reikia vengti maisto produktų, gausiai „pagardintų“ skirtingais cheminiais priedais, nes jų sąveikos gali kelti realų pavojų sveikatai. O juk plovikliuose naudojamos medžiagos kur kas agresyvesnės nei maisto priedai ir mes darome didelę klaidą lengvabūdiškai elgdamiesi su jomis taip, lyg jos būtų paprastas muilas.

Plovimo priemonių „nuopelnai“ ekologijai

Didžiausia problema ne plovikliai, o tai, kaip juos naudojame. Be abejo, tie, kas rūpinasi ne vien savimi, bet ir gyvenamąja aplinka, man paprieštaraus primindami, kad būtent skalbimo ir plovimo priemonės yra vienos iš pagrindinių taršos šaltinių, kurių „nuopelnai“ ekologijai didžiuliai ir sunkiai nuspėjami: tai ir vandens gyvūnų mutacijos, ir dumblių invazija (tiesa, šioje srityje daugiausia „nusipelnė“ trąšos), tačiau šiuo atveju, manyčiau, kad saugodami save, mes tikrai sumažinsime ir aplinkos taršą.

Paradoksalu, tačiau gausėjant didelės koncentracijos valiklių ir ploviklių rūšių, bendras sunaudotas jų kiekis, palyginus su laikais, kada apie koncentruotas priemonės žinojo nebent profesionalai, beveik nesumažėjo. Vis tik prisiminkime, kaip mes plauname indus. Užlašinti ploviklį tiesiog ant indo ir nuplauti jį po tekančiu vandenių – tai juk taip įprasta!

O juk to paties lašo – ir apie tai reklama teisybę byloja – pakaktų išplauti 10 kartų daugiau lėkščių, jei tik tas lašas laiku būtų užlašintas ant kempinės. Jeigu tai įvyktų, neterštume aplinkos bereikalingai sunaudotais plovikliais, o patys vėliau prarytume kur kas mažesnę pavojingos chemijos dozę.

Tiesa, dar prisiminkime, kad plovikliai ganėtinai sunkiai pašalinami nuo paviršių ir net plaunant laikantis svarbiausių saugos instrukcijų, kiekvienam indui nuskalauti reikia skirti bent 10–15 sekundžių. Per tokį laiką jūs spėsite bent po 5 kartus nuskalauti abi indo puses.

Kvepiantys valikliai - chloro maskuotojai

Viena iš pavojingiausių valiklių ir ploviklių sudedamųjų dalių yra chloras. Tai, kad chloras yra nuodingas, ko gero, žinome kiekvienas. Kvėpavimo takų ir akių pažeidimai – dažniausiai diagnozuojamas chloro poveikis. Tačiau tai ir alergenas, ir baltymų naikintojas, pažeidžiantis kepenis. Chloras – plačiai paplitusi ir pigi medžiaga, kuri, nepaisant vis griežtėjančių naudojimo sąlygų, vis dar pernelyg dažnai pasitaiko buityje. Ypač reikia vengti stipriai kvepiančių valiklių ir ploviklių, nes milžiniškas kiekis aromatizatorių, kurie ir patys gali būti kenksmingi, gali būti naudojami gamyboje tam, kad paslėptų nemalonų chloro kvapą.

Plovikliuose galime aptikti ir formaldehido, kuris yra žinomas kaip kancerogenas (medžiaga, sukelianti vėžį). Ypač padidėja tikimybė susidurti su pavojingomis formaldehido dozėmis, jei ploviklio ar valiklio kilmė yra abejotina. Nepamirškime, kad buitinės chemijos falsifikatų rinka yra didelė.

Manoma kad Rusijoje, kuri yra daugelio tokių falsifikatų kilmės šalis, į rinką jų patenka 20–30 proc. nuo bendro parduodamų ploviklių ar valiklių kiekio. Klastotės iš Rusijos patekdavo ir į Lenkiją, tuo pačiu, drįstu spėti, kad ir į Lietuvos turgavietes. O gal ir parduotuvėse jų būta…

Taigi venkite pernelyg kvapnių ir pernelyg spalvingų valiklių ir ploviklių. Prisiminkite – joks gamintojas papildomai nesistengs prikvėpinti ar nudažyti prekės be svarios priežasties.

Dietanolaminas ir trietanolaminas – putojimą skatinančios medžiagos. Dar vieni aiškūs alergenai, o kai sąveikauja su kitomis medžiagomis – ir kancerogenai.

Galima būtų dar bent porą lapų skirti kitų dažnų komponentų: acetono, amoniako, nitratų poveikiui nagrinėti, tačiau tai jau nepakeistų esmės – ploviklių ir valiklių naudojimą reikia mažinti ir, kas džiugina – tai mūsų rankose.

Taisyklės paprastos:

naudokite ploviklį išimtiniais atvejais. Tai taps įmanoma, jei liausitės „sandėliuoti“ indus kriauklėje;

arbatos ar kavos puodeliui, kaip ir kitiems neriebiems indams plauti, tikrai nereikia ploviklio. Su geriamąja soda kuo puikiausiai išplausite dėmes, o jei dėmė šviežia, tai pakaks vien vandens. Jei nenorite atsisakyti cheminių ploviklių, tai bent jau nenaudokite jų neriebiems indams plauti;

ploviklį pilkite ant kempinės, o ne ant indo. Kempines keiskite dažnai, nes ilgai naudojama kempinė yra puiki terpė veistis mikroorganizmams. Ir nors gamintojai teigia, kad valymo priemonės juos visiškai sunaikina, tai netiesa. Kaip tik likusios bakterijos yra pačios atspariausios ir tokių bakterijų atsiradimas yra viena iš perteklinio valiklių ir ploviklių naudojimo priežasčių;

nemalonius kvapus šalina actas ir citrinos rūgštis. Šias medžiagas naudokite vietoje pernelyg kvapnių cheminių ploviklių;

niekuomet nemaišykite skirtingų ploviklių ar valiklių ir nenaudokite skirtingų plovimo priemonių vienu metu;

rūšiuokite indus: taip jūs išvengsite būtinybės plauti visus juos cheminiu plovikliu;

visuomet naudokite pirštines ir nekvėpuokite vandens ir ploviklio garų mišiniu;

nepamirškite – skalauti cheminiu valikliu plautus indus reikia ne mažiau 10–15 sekundžių. Tik taip jus galite pašalinti ploviklio likučius. Tiesa, šis patarimas, laikui bėgant, vis tik keisis ilgėjimo link, nes plovimo priemonės gaminamos vis tirštesnės, tad ir jų galutinis nuplovimas nuo indų tampa vis sudėtingesnis.

Vitalijus Balkus