Imuninė sistema pradeda formuotis įsčiose, bet ją stiprinti galima visą gyvenimą
Siaučiantys žieminiai vėjai ir drėgni orai dažną mūsų „įsuka“ į peršalimo ligų verpetą. Kad taip neatsitiktų ir išliktume sveiki bei gyvybingi, reikia stiprinti imuninę sistemą. Ji – galingiausias žmogaus organizmo ginklas nuo įvairių virusų, bakterijų, kitų ligų sukėlėjų. „Palangoje sergančiųjų viršutinėmis kvėpavimo takų ligomis yra, tačiau dėl epidemijos pavojaus nerimauti neverta“, – „Palangos tiltui“ pasakojo vaikų gydytojas Alfredas Kerulis.
Organizmo saugotojas
Žmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Imunitetas yra įgimtas ir įgytas, o įgytasis – natūralus ir dirbtinis. Natūralus susiformuoja, kai persergame kokia virusine infekcija, dirbtinis – kai pasiskiepijame.
„Imuninė žmogaus sistema pradeda formuotis dar vaisiui esant motinos įsčiose. Besilaukiančios mamos gyvenimo būdas, mityba, žalingų įpročių atsisakymas lemia geresnį naujagimio imunitetą“, – sakė A. Kerulis.
Gydytojas sako, kad kuomet mūsų organizmas pirmą kartą susiduria su infekcija, su kuria iki tol nebuvo susidūręs, mūsų imuninė sistema pirmiausia atpažįsta, jog tai yra svetimkūnis, kuris kelia pavojų organizmo sveikatai, ir tada jį sunaikina. Šis procesas trunka nuo 10 iki 14 dienų, o praėjus šiam laikotarpiui, mūsų imuninė sistema įsimena pažeidėją, tad pakartotinio šio viruso užpuolimo mes jau nebepastebėsime. „Pavyzdžiui, vaikystėje persirgus vėjaraupiais, mes jau jais nesusirgsime, tai reiškia, kad imuninė informacija saugoma ilgus metus, – priminė pašnekovas. – Specifinis imunitetas pradedamas formuoti kūdikystėje, kuomet kūdikis dar gimdymo namuose yra pirmą kartą paskiepijamas tuberkuliozės skiepu, kiek vėliau – geltos ir hepatito B skiepu“.
Mitybos įtaka imunitetui
Norint išsaugoti organizmo atsparumą įvairioms peršalimo ligoms, infekcijoms reikėtų stengtis, kad į organizmą patektų tai, kas jam būtina, ir vengti visko, kas gali kenkti. Pasak vaikų gydytojo, sveikatai ypač svarbi mityba: „Maistas turi būti įvairus, suderintas, kokybiškas. Jo negali būti per daug. Tačiau nereikėtų pulti ir į kraštutinumus. Badaudamas žmogus savo imuniteto tikrai nesustiprina. Taigi, svarbiausia, kad kasdienė mityba būtų visavertė: organizmas turi gauti ir angliavandenių, ir riebalų. Pažymėtina, kad vaisiai ir daržovės mūsų organizmą aprūpina vitaminais ir mineralais“.
A. Kerulis perspėjo, kad nereikia pamiršti, jog alkoholis, rūkymas silpnina imunitetą, tad svarbu stengtis ir bent jau apriboti žalingus įpročius.
Organizmui stiprinti ypač reikalingi vitaminai. Imuninės sistemos veiklai svarbus vitaminas C, jo gausu šviežiose daržovėse ir vaisiuose – kopūstuose, obuoliuose, apelsinuose, citrinose. Vitaminas E taip pat labai reikalingas. Jo yra migdoluose, riešutuose, saulėgrąžų sėklose, aliejuje, avokaduose, grikių kruopose, grūduose, kiaušinio trynyje.
Laikraščio pašnekovas pastebėjo, kad jeigu žmogus stengiasi sustiprinti imunitetą, tačiau jį vis tiek nuolat kamuoja įvairūs negalavimai: nuolat sloguoja ar jaučiasi išsekęs, tokiu atveju reikėtų rinktis ežiuolės preparatus: „Ežiuolė tiks tiems, kurie dažnai serga bakterinėmis infekcijomis, siekiant pagerinti organizmo atsparumą. Taip pat naudingi gliukanai, Omega 3 žuvies taukai“.
Nusilpusi imuninė sistema
Daugybė aplinkos veiksnių slopina imuninę sistemą: begalė maisto priedų, aplinkos teršalai, stresas. „Silpnesnis imunitetas yra pagyvenusių žmonių, sergančių lėtinėmis ligomis, vartojančiųjų imuninę sistemą slopinančių vaistų, besilaikančiųjų griežtos ar nevisavertės dietos. Nusilpusios imuninės sistemos požymiai: pasikartojančios infekcijos, ilgai gyjančios žaizdos“, – nusilpusio imuniteto požymius vardijo A. Kerulis. „ Tuomet tenka rinktis kompleksišką gydymą, ar net skiepus. Senyvo amžiaus žmonėms žiemą rekomenduoju skiepytis nuo gripo“, – sakė gydytojas.
Gydytojas įsitikinęs, jog skiepytis daug pigiau nei gerti brangius vaistus. Bet reikia žinoti, kad jaunam žmogui skiepas nuo gripo veiks iki 6 mėnesių. Pagyvenusiam žmogui, sulaukusiam 60 metų, imunitetas dažniausiai susiformuoja trims mesiams.
Agnė Lekavičienė
Susiję straipsniai
