Įgėlė vabzdys: kada kreiptis į gydytojus?

Atšilus orams daugiau laiko gryname ore leidžiantys žmonės susiduria su stipriai suaktyvėjusiais vabzdžiais, kurie ne tik trukdo poilsį, bet gali sukelti ir rimtų sveikatos sutrikimų.

Reklama

„Šiltuoju metų laiku labiausiai nuo geliančių gyvių reikėtų saugotis alergiškiems žmonėms, nes jiems pasekmės gali būti netgi mirtinos. Dažnai manoma, kad alergiją sukelia tik širšės ir bitės, tačiau tokių reakcijų pasitaiko ir po vapsvų ar uodų įkandimo. Atostogas gamtoje dažnai sugadina ir įsisiurbusi infektuota erkė, po kurios įkandimo žmogus gali užsikrėsti Laimo liga ar erkiniu encefalitu“, – sako „Camelia“ vaistininkė Monika Žalytė.

Jei geliantys vabzdžiai neduoda ramybės

Specialistė pasakoja, kad šiuo metu prekyboje apsaugai nuo vabzdžių galima rasti specialių žvakių, apyrankių, pakabukų, lempų bei natūralios ar cheminės sudėties repelentų. Tačiau ji pataria nepulti jų pirkti aklai – iš pradžių visuomet derėtų perskaityti naudojimo instrukciją.

„Pavyzdžiui, rinkdamiesi repelentus, visuomet atkreipkite dėmesį, ar juos galima naudoti tiesiai ant odos, ar purkšti ant rūbų. Nepasidomėjus, jie gali būti mažiau efektyvūs, sukelti alerginę reakciją ar sugadinti mėgstamus drabužius. Taip pat nepamirškite pasidomėti priemonių veiksmingumu – vienos veikia nuo 2 iki 4, o kitos nuo 6 iki 8 valandų. Naudojant pastarąsias, galima apsiginti ne tik nuo uodų, bet ir nuo kitų geliančių vabzdžių ar erkių“, – sako vaistininkė.

Ji priduria, kad vabzdžius galima atbaidyti ir natūraliomis priemonėmis – intensyvų aromatą turinčiais gvazdikėlių, pušų, mėtų, citrinų, levandų, citrinžolės, nimbamedžio, anyžių, čiobrelių eteriniais aliejais.

Po įkandimo – antihistamininiai preparatai

Viena pagrindinių klaidų, kurias daro žmonės įkandus uodui ar kitiems vabzdžiams – nenaudoja antihistamininių preparatų. Būtent todėl įkandimo vietą niežti ir norisi kasytis, o tokiu būdu atsiranda žaizdelės ir įvyksta užkrėtimas.

„Jei antihistatinių preparatų neturite, viena iš natūralių priemonių niežuliui malšinti – šaltis. Įkandimo vietą galite atšaldyti ledo kubeliu, šalto gėrimo buteliu ar kitu šaltu daiktu. Niežulys bus mažesnis ir tada, jei pažeistą vietą patrinsite stipresne ramunėlių arbata suvilgytu vatos diskeliu. Įgėlus bitei, pirmiausia svarbu pašalinti geluonį, dezinfekuoti odą ir tik tada naudoti priešalerginį gelį, o prireikus ir geriamuosius priešalerginius vaistus tinimui bei niežuliui mažinti“, – pataria vaistininkė M. Žalytė.

Specialistė priduria, kad nuo vabzdžių įkandimų nesame apsaugotas nė vienas, todėl vasarą su savimi visuomet reikėtų turėti antihistamininį preparatą, kuris svarbus alerginių reakcijų simptomams lengvinti. O alergiškiems žmonėms – adrenalino injektorių.

Kada kreiptis į medikus?

Odos paraudimas ar patinimas yra normali organizmo reakciją į įkandimą, tačiau tokie simptomai kaip silpnumas, viso kūno tinimas ar dusulio priepuoliai reiškia, kad priklausote alergiškų žmonių grupei ir jums būtina stebėti savo būklę, o prireikus – kuo skubiau kreiptis į medikus.

„Pati sunkiausia organizmo reakciją į įgėlimą – anafilaksinis šokas. Jis prasideda staiga, kai tik vabzdys įgelia, ir stiprėja labai greitai. Pasireiškus alerginei reakcijai, pradeda tinti liežuvis, lūpos, ausys, rausti oda, niežti kūną, jaučiamas skausmas krūtinės srityje, silpnumas, galvos svaigimas, oro trūkumas ar vėmimas. Tokiu atveju svarbu nedelsiant pašalinti reakciją sukėlusį alergeną, suleisti adrenalino dozę ir nedelsiant skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112“, – nurodo vaistininkė M. Žalytė.

Ji priduria, kad anafilaksinis šokas paprastai pasireiškia tada, kai stipri alergija pasikartoja jau ne pirmą kartą. Tai reiškia, kad pirmą kartą žmogus jos nevertino rimtai ir greičiausiai gydėsi tik natūraliomis priemonėmis.