Į avariją patekusi mama su dukra: „Ačiū Dievui ir tą vakarą budėjusiems gydytojams“

Šiltas ir ramus rudens vakaras jaunai šeimai vos nesibaigė skaudžia nelaime. Po avarijos Kristina ir jos mažametė dukra atsidūrė Kauno klinikų Skubios pagalbos centre. Dabar Kristina ir jos šeima tą vakarą prisimena kaip gerą nuotykį ir meldžiasi už Kauno klinikų Skubios pagalbos centro gydytojų ir slaugytojų kantrybę ir atkaklumą.

Reklama

Moteris pasakojo, kad lemtingą vakarą su dukra Justina išsiruošė pasivaikščioti ir pakeliui nusipirkti skanėstų. Pasak Kristinos, jos mergaitė kaip nujausdama norėjo pakoreguoti kelionės maršrutą. „Dukra norėjo nusukti link tolimesnės parduotuvės, tačiau ją sustabdžiau ir atsižvelgus į laiką, įtikinau eiti į artimesnę parduotuvę. Išėjus iš parduotuvės priėjome gatvę, tvirčiau suėmiau savo mergaitės ranką ir žengėme per pėsčiųjų perėją“, – pasakojo moteris.

Tačiau per perėją ėjusios mamos ir dukros troleibuso vairuotojas nepastebėjo. „Viskas vyko taip greitai, atrodo vis dar akyse matau kaip artėja troleibusas ir aš suskubu sugriebti ir nustumti mergaitę atgal. Jau buvome įžengusios į perėją, kai troleibuso kampas kliudė mane, o aš, mėgindama apsaugoti dukrą, pargriuvau“, – pasakojo buvusi Kauno klinikų pacientė.

Moteris pamiršo apie save ir patirtas traumas, tegalvojo, kaip nuraminti išsigandusią ir verkiančią mažylę. „Ji labai jautri, todėl visą laiką pralaikiau ją rankose. Nusiraminau tik tada, kai pamačiau, kokie geranoriški medikai mano vaikui. Mane mobilizavę, jie paguldė mergaitę ant pilvo, kad galėčiau ją kalbinti ir raminti. Viskas buvo profesionaliai ir ramiai atlikta“.

Vykdama į Kauno klinikų Skubios pagalbos centrą Kristina džiaugėsi galėdama apglėbti dukrą, tačiau vis nerimavo dėl jos, žinojo, kad kurį laiką teks išsiskirti, nes ją reikės priregistruoti ir apžiūrėti Vaikų skubios pagalbos skyriuje.

„Keista, tačiau atvykusi į Skubios pagalbos centrą jaučiausi ramiau, vyras jau laukė mūsų, o medikai skubiai, bet dėmesingai mane apžiūrėjo. Gydytoja draugiškai kalbino dukrą, paėmė ją ant rankų ir vis atsukdavo į mane, kad matytų mamą. Kol kiti gydytojai apžiūrėjo mane, girdėjau ramų ir malonų gydytojos balsą. Jos šilta šypsena, gebėjimas atsargiai papokštauti įvykusios padėties padėjo ir mums su dukra nusiraminti“.

Moteris pasakojo esanti jautri visoms gydymo procedūroms, tačiau tuo metu nemalonaus skausmo nejautė. Pasak buvusios pacientės, jai buvo atlikti visi reikalingi tyrimai, ją supo jautrūs ir dėmesingi gydytojai.

„Pamenu, kai dar gulėjau rentgeno kabinete, atėjo vaikų gydytojas su barzdele ir prisistatė mano mergaitės gydytoju. Gydytojas teiravosi apie įvykį, dukrą ir garantavo, kad ji bus kruopščiai apžiūrėta. Pamaniau, kad esu tarsi filme, viskas profesionaliai atliekama, apie viską informuojama ramiai bei taktiškai. Dar išeidamas gydytojas nepraleido progos pajuokauti, kad mes su visa šeima susirinkome ir užėmėme visą rentgeno kabinetą – pirmiau sūnus su tėčiu dėl patempto piršto, dabar aš, o ir dukrelė laukia už durų. Tikriausiai retai pasitaiko, kada visa šeima susirenka“, – pasakodama šypsojosi Kristina.

Po visų tyrimų pacientė buvo nuvežta stebėjimui. Moteris džiaugėsi gydytojų atidumu, informacijos teikimu apie tyrimų eigą ir atsakymus, o svarbiausia – apie Vaikų skyriuje esančią jos dukrą. „Pamenu, kai gydytojas atnešė man mergaitę iš vaikų skyriaus, kad laukti drauge būtų smagiau. Ačiū Dievui ir tą vakarą budėjusiems gydytojams, rezidentams ir pagalbiniam personalui už tai, kad tą vakarą prisimename kaip nuotykį. Dar dabar matau besišypsančius gydytojų veidus ir akis. Jie visi yra mūsų šeimos maldose“.

Skubiosios medicinos klinikos vadovas dr. Kęstutis Stašaitis džiaugiasi, kad pacientai mato ir vertina pokyčius, kurie vyksta organizuojant būtinosios pagalbos teikimą Kauno klinikose. „Skubiosios medicinos rezidentūros programa įpusėjo. Kitais metais diplomus gaus pirmieji Skubiosios medicinos gydytojai, kuriuos mokome ne tik diagnozuoti bei gydyti ligas, bet ir kitų XXI a. gydytojui būtinų kompetencijų, padedančių formuoti pozityvų gydytojo ir paciento santykį bei tarpusavio pasitikėjimą. Tai labai svarbi gydymo dalis, kuri leidžia pasiekti gerų ligos gydymo rezultatų. Kaip ir šiuo atveju, kuris akivaizdžiai parodė, kad mamos instinktai ir rūpestis savo vaiku yra daug stipresnis nei jos gyvybė, todėl labai svarbu tai suprasti, suteikti informaciją pacientei ir tiesiog nuoširdžiai bendrauti. Kuo daugiau kvalifikuotų Skubiosios medicinos gydytojų bus Lietuvos ligoninėse, tuo daugiau tokių laimingų istorijų mes visi girdėsim iš mūsų pacientų“, – sako klinikos vadovas.

Buvusi Kauno klinikų pacientė Kristina dėkoja tą vakarą Skubios pagalbos centre dirbusiems gydytojams: traumatologui Mantui Vilčinskui, reanimatologei Dovilei Lukminaitei, Mariui Ellikui, slaugytojoms Ingai Sadauskaitei, Ievai Bakaitei, Astai Prievelienei, Rigitai Vitkūnienei bei pagalbiniam personalui: Jurgitai Kairienei ir Simai Trepanaitytei už žmogiškąjį ryšį.