Šeštadienis, 2024.07.27
Reklama

Himalajų druska – gyvybės eliksyras(4)

Parengė Žilvinas Užkuraitis | 2011-11-29 23:35:52

Himalajų druska (sanskritu Sainthava Lavana) – nerafinuota, neperdirbta "žalia" druska,  kuri kasama rankomis iš druskos urvų, kurie  susiformavo  prieš 250 - 500 milijonų metų tyvuliavusiame vandenyne.

 

Žilvino Užkuraičio nuotr.

 

Druskos arealas yra tarp Sindo (Indo) upės ir šiaurinių Himalajų kalnų dabartiniame Pakistane.

Himalajų druska naudojama kaip įprasta stalo druska. Geriausia ją berti ant jau paruošto maisto. Dėl ypatingo šios druskos skonio ir sveikatinimo ją naudoja geriausi Europos ir pasaulio restoranai ir sveiko maisto gamintojai.

Himalajų druskos tirpalas yra absoliučiai sterilus, jame negali gyventi nei grybeliai, nei bakterijos. Dėl to ši druska pranašesne už jūros druską, nes šiuolaikiniai vandenynai yra užteršti naftos produktais, dioksinu ir gyvsidabriu.

Sveikam žmogui reikalinga dienos druskos norma yra 6–8 g.

Sveikatinančios savybės

Ajurvedoje rašoma, kad naudojant Himalajų druską žmogus užsitikrina ilgą ir sveiką gyvenimą.

Valyti organizmą galima geriant 1 proc. druskos tirpalą, maudantis 1 proc. druskos vonioje ar darant kojų detoksikuojančias 1 proc. druskos voneles. Galima visas šias procedūras derinti ar daryti kurią nors vieną.

Į 200 ml stiklinę su švariu, šiltu vandeniu įberiame 2 g smulkios Himalajų druskos, ištirpiname ir išgeriame ją per 3 kartus ne mažiau kaip 15 min. iki valgymo.

Peršalimo ligos gydomos darant druskos tirpalo inhaliacijas. Šilti druskos kompresai dedami ant krūtinės, gerklės, sinusų, skaudamų sąnarių.

Karpoms, mašalų įkandimams gydyti naudojamas 8 proc. druskos tirpalas.

Himalajų druskos sūrymas

Įdėkite į uždaromą stiklinį indą keletą druskos kristalų. Įpilkite šaltinio arba išvalyto (filtruoto)vandens, kad indas būtų pilnas.

Po 24 valandų pažiūrėkite, ar kristalai ištirpo. Jei ištirpo, įdėkite dar kelis kristalus. Kai jie nebetirps, sūrymas bus paruoštas vartoti.

Kiekvieną rytą nevalgę ir negėrę įpilkite šaukštelį paruošto sūrymo į stiklinę švaraus vandens ir išgerkite.

 

Himalajų druska naudojama profilaktiškai nuo herpeso. Mikrožaizdeles,  plaunantis Himalajų druskos tirpalu, užgyja per 2 – 3 dienas ir dingsta be pėdsakų.

Įkandus vabzdžiams drėgnu druskos muilu sutepti įkandimo vietas.

Himalajų druskos vonia valo šlakus, regeneruoja, jaunina odą, teigiamai veikia sergant odos ligomis,  subalansuoja visas tris došas.

Į vonią pilama apie 1 kg Himalajų druskos. Vonios trukmė - 15-30 min.  Nenaudokite jokių vonios priedų, muilų ar aliejų.

Po vonios nesiprauskite ir nenusiskalaukite, tiesiog nusausinkite odą rankšluosčiu.

Po procedūros bent 30 minučių pailsėkite.

Skirtingai nei įprasta vonia, vonia su Himalajų druskos kristalais nedžiovina odos. Druska nusėda viršutiniame odos sluoksnyje ir suriša vandenį. Tai sudaro natūralią apsauginę plėvelę ant odos ir neleidžia jai išdžiūti. Todėl druskos vonios tinka sausai odai.

30 minučių valomojoje Himalajų druskos vonioje prilygsta trijų dienų pasninkui.

Sudrėkintas Himalajų druskos gabaliukas – puiki priemonė nuo prakaitavimo. Jis naikina prakaito bakterijas ir neužkemša odos porų. Veiksmingas visą dieną, bekvapis, neerzina odos.

Himalajų druska natūraliai balina dantis, yra puiki priemonė parodontozės gydymui ar profilaktikai. Tam reikia kasryt po dantų valymo palaikyti burnoje keletą stambesnio malimo druskos granulių keletą minučių. Po to burną galima išskalauti.

Parengė Žilvinas Užkuraitis

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Įvairios naujienos
skaityti komentarus (4)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Ką daryti su pasibaigusio galiojimo vaistais
„Kada jūs paskutinį kartą peržiūrėjote savo namų vaistinėlę?", – tokį klausimą dažnai žmonėms užduoda &...
Populiarėjančios žirgų terapijos studentų praktikos bazei suteikta licencija
Žmonės vis dažniau stengiasi išvengti tradicinės medikamentinės medicinos ir ieško alternatyvių, natūralesnių gydymo ar...
Vaistų nuo skausmo poveikis kepenims: kokiais atvejais ši baimė nepagrįsta
Daugiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų vaistus nuo skausmo vartoja bent kartą per mėnesį ar dažniau, tačiau jiems neri...
Klastinga juostinė pūslelinė gali ištikti visus, kurie sirgo vėjaraupiais
Remiantis statistika, maždaug 2 iš 10 žmonių bent kartą per gyvenimą suserga juostine pūsleline. Didelė dalis jų –...
Skenduolių statistiką blogina pervertinantieji savo jėgas
Statistika vis dar negailestinga – skendimų atvejų nemažėja. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duo...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų