Hemorojus: simptomai ir gydymo galimybės

„Pastebėjau, kad prie tuštinimosi angos yra susidarę dariniai, panašūs į mazgus, kartais būna sunku tuštintis. Kraujavimo nėra, to neparodė ir slapto kraujo testas. Dažnokai viduriai būna kiek užkietėję. Ar tai hemorojaus simptomai? Ką hemorojaus gydymo srityje gali medicina?“ – klausia 48 metų Sofija.

Reklama

Atsako Klaipėdos universitetinės ligoninės ir Z klinikos gydytojas proktologas-pilvo chirurgas Albinas Tamošiūnas

Kadaise žmonės juokaudavo, kad hemorojus – pati blogiausia liga: nei pačiam pažiūrėti, nei kitam parodyti. Liga žinoma nuo senų laikų, matyt, todėl žmonės linkę hemorojų kaltinti dėl visko, jei kas negerai išangės srityje arba tuštinantis.

Tai kas gi tas hemorojus iš tikrųjų?

Kiekvieno žmogaus išangėje, vidinėje pusėje, yra kraujagysliniai kūneliai, kurie svarbūs tiek išmatų bei dujų sulaikymui, tiek tuštinimosi procesui. Jei šie kūneliai didėja, leidžiasi išangės kanalu žemyn ir lenda laukan – štai jums ir hemorojus. Kaip šalutinė reakcija kartais aplink išangę dar papildomai išauga odos raukšlės. Mazgai gali kraujuoti, sukelti diskomfortą, nevisiško pasituštinimo pojūtį ir t. t. Jei juose esantis kraujas sukreša (t. y. įvyksta mazgo trombozė), gali būti labai intensyvus skausmas.

Bloga naujiena yra ta, kad tiek kraujavimą, tiek diskomfortą ar kitus simptomus, kurie siejami su hemorojumi, gali sukelti ir kitos išangės ar žarnyno ligos. Štai pavyzdys: žmogui niežti išangę. Žinoma, tai gali būti ir hemorojaus simptomas, tačiau apžiūrint matyti išreikštas odos šalia išangės uždegimas, tikėtina grybelinė infekcija. Kitas pavyzdys: pakraujuoja tuštinantis, žmogus jaučia lyg mazgus; gydosi savo „hemorojų“ kaip išmanydamas, o kai galų gale ateina pas gydytoją – ten ne hemorojus, o vėžys išvešėjęs.

Žodžiu, bandymas nustatyti ir gydyti ligą remiantis tik pasičiupinėjimu arba pasakojimu, neretai neduoda norimo rezultato. Jei kada bandysite patys gydytis hemorojų – nepamirškite, kad tai gali būti visai ne hemorojus arba ne tik hemorojus.

Štai ponia Sofija skundžiasi dariniais išangėje ir vidurių užkietėjimais, sunkumu pasituštinti. Dariniai, mazgai išangėje išties gali būti hemorojus, tačiau kad ir koks didelis hemorojus bebūtų, jis niekada nekliudo pasituštinti. Arba tie dariniai nėra hemorojus, arba yra kelios atskiros problemos.

Paskutinė klausimo dalis – apie hemorojaus gydymą. Dėmesio: kalbėsiu tik apie tuos atvejus, kai žmogus yra ištirtas, nustatytas hemorojus ir nerasta kitų ligų. Nedidelio hemorojinių mazgų padidėjimo, taip pat paūmėjimų, trombozės atvejais paprastai skiriami geriamieji vaistai, stiprinantys kraujagyslių sieneles (vadinamieji flebotonikai arba venotonikai), kaip pagalbinės priemonės taip pat vartojami ir įvairūs tepalai ar žvakutės, mažinantys skausmą ir diskomfortą, slopinantys uždegimines reakcija.

Svarbu – tepalai ar žvakutės su steroidiniais hormonais vartojami ne ilgiau kaip savaitę. Didesnius mazgus, kol dar jie nėra išlindę pro išangę, galima perrišti guminiais žiedais.

Dideli mazgai (III-IV laipsnio, išlindę į išorę) paprastai operuojami. Metodikų yra įvairių – mazgų šalinimas arba mažiau invazyvios operacijos, išsaugančios bent jau mazgų gleivinę. Dalis operacijų dėl kainos bei nepakankamai gerų rezultatų Lietuvoje taip ir neprigijo (pvz., operacijos panaudojant specialius siuvimo aparatus). Operacijos parinkimas – ganėtinai individualus reikalas, priklausantis tiek nuo gydytojo požiūrio, sugebėjimų, tiek nuo gydymo įstaigos galimybių, tiek nuo paciento situacijos.

Ar operacija tikrai reikalinga? Tai priklauso nuo to, kiek hemorojus gadina jums gyvenimą. Kad ir kokią operaciją atliekant – turi būti ganėtinai blogai iki operacijos, kad po jos jaustumėtės geriau. Ir, svarbiausia, negerumai turi kilti dėl hemorojaus. Nuo hemorojaus dydžio priklauso ne pats operacijos poreikis, o tik jos pasirinkimas. Grįžtant prie ponios Sofijos atvejo – jei čiuopiami dariniai iš tikrųjų yra hemorojiniai mazgai – juos išoperavus, tuštinimasis nepalengvės.

Pabaigoje du dalykai, kurių negaliu palikti nuošalyje.

Pirmas – populiarus mitas apie hemorojaus suvėžėjimą. Vienintelis hemorojaus ir išangės bei žarnyno vėžio ryšys yra toks, kad iš abiejų gali kraujuoti. Jokio kito ryšio nėra. Žinoma, teoriškai kraujagyslinės kilmės piktybinio naviko atsiradimas hemorojiniame mazge įmanomas, tačiau tokius atvejus pasaulyje galima ant pirštų skaičiuoti. Todėl jei kas nors kada nors jums pradės aiškinti apie hemorojaus suvėžėjimą – būkite tikri, kad aiškintojas neturi arba supratimo, arba sąžinės (arba abiejų).

Antras – stebuklingas žodis lazeris. Jame sutelpa visi slapčiausi norai, kuriuos tik gali pagimdyti fantazija – operacija ir sveikimas šviesos greičiu, jokio skausmo, tik beribis pasitenkinimas. Kadaise, XX a. antroje pusėje, kai tik pasirodė pirmos „Žvaigždžių karų“ serijos, išties lazeris buvo naudojamas hemorojiniams mazgams pašalinti. Metodika vilčių nepateisino – skausmas, gijimo trukmė, komplikacijų rizika buvo nė kiek ne geresni nei įprastinių operacijų. Tai istorinė operacija, kuri nebeturėtų būti atliekama. Šiuo metu yra naudojama kiek kitokia lazerinė technologija – operacijos metu šviesolaidis įvedamas po gleivine į patį hemorojaus mazgą ir mazgas suardomas iš vidaus.