Hemodializės skyriaus pacientai gyvena viltimi pasveikti

Regioninės Telšių ligoninės Hemodializės skyriuje dirbama išsijuosus. Čia gydomi nuolatiniai pacientai. Jiems po keturias valandas tris kartus per savaitę atliekamos dializės. Tad ir skyriaus darbuotojai, ir pacientai vieni kitus gerai pažįsta, tampa lyg šeimos nariai. Šiame skyriuje įrengta nauja aparatūra, kuri įgalina ne tik labiau padėti ligoniams, bet pagelbėja medikams tiksliau nustatyti pacientų sveikatos pokyčius.

Reklama

Per savaitę — iki 12 valandų

Hemodializė — procedūra, kurios metu kraujas cirkuliuoja per filtrą, prijungtą prie dializės aparato. Jos metu šalinamos kenksmingos medžiagos ir skysčių perteklius iš organizmo. Norint pradėti gydymą hemodializėmis, pirmiausia suformuojama arterioveninė jungtis, vadinamoji fistulė. Iš šios jungties hemodializės metu kraujas paimamas ir pumpuojamas per dializatorių, išvalytas grąžinamas atgal į kraujotaką. Procedūros metu paprastai pacientai nieko nejaučia — jie kalbasi, skaito, žiūri televizorių ar miega. Lėtinį inkstų nepakankamumą gali sąlygoti įvairūs inkstų ar kitų organų sistemų susirgimai. Didžiausia riziką turi pacientai, sergantys glomerulonefritu, pielonefritu, cukriniu diabetu, arterine hipertenzija, įgimta inkstų policistoze, analgetikų sukelta nefropatija, įvairomis sisteminėmis ligomis. Sirgdami I-II stadijos inkstų funkcijos nepakankamumu, paprastai pacientai nieko nejaučia. Vėliau pradeda skųstis nuovargiu, darbingumo sumažėjimu, dar vėliau — apetito stoka, miego ir virškinimo sutrikimais, vargina niežulys, išryškėja mažakraujystė, atsiranda tinimai, vargina aukštas kraujospūdis, dusulys, sumažėja šlapimo kiekis. Pastebėjus anksčiau išvardytus simptomus, būtina kreiptis į šeimos gydytoją.

Esant ūmiam inkstų funkcijos nepakankamumui, kaupiasi azotinės medžiagos, sutrinka vandens ir elektrolitų, rūgščių ir šarmų pusiausvyra, pasireiškia ūminė ureminė intoksikacija, t.y. sutrinka organizmo homeostazė. Pacientai siunčiami į Klaipėdos ar Šiaulių nefrologijos centrus, kur atliekamos ekstrinės hemodializės.

Šeimos gydytojas pacientą nukreipia pas nefrologą (inkstų ligų gydytoją), kuris skiria gydymą.

Hemodializės skyriui šiuo metu vadovauja gydytoja Alina Šarkevičienė. Ji Lietuvos sveikatos mokslų universitete baigė reanimacijos-anesteziologijos studijas. Nuo skyriaus atidarymo pradžios čia dirbanti medikė gerai žino kiekvieną ligonį, jo vargus ir džiaugsmus. Pasak gydytojos, į šį skyrių žmonės dializuotis atvyksta nuo vieno iki trijų kartų per savaitę. Kiekvienam pacientui dializės valandų skaičius skirtingas, tačiau maksimaliai skyriuje galima praleisti iki 12 valandų per savaitę. Šiuo metu čia gydosi 18 pacientų. Per metus atliekama per 3000 dializių. Dviem ligoniams neseniai persodinti inkstai. Dar penki pacientai laukia inkstų persodinimo operacijos.

Liga amžiaus nesirenka

Medikė teigė, jog pacientų amžius įvairuoja. Skyriaus vedėja, peržvelgusi pacientų sąrašus, sakė, jog vyriausias pacientas yra gimęs 1930 metais. Tačiau skyriuje gydosi ir jauni, gimę 1987 ir 1980 metais. „Ankstesniais laikais 80-mečiai būdavo labiau pasiligoję, todėl hemodializes taikydavo tik išimtinais atvejais, o dabar laikai keičiasi. Vyresni žmonės yra aktyvesni, stipresni, ilgiau gyvena. Tad dializės atliekamos ir vyresniems pacientams. Jei jie turi didesnių sveikatos problemų, kreipiamės į kitų sričių specialistus. Daug bendraujame su įvairių skyrių medikais ir stengiamės, kad pacientas gautų visokeriopą pagalbą“, — pasakojo A. Šarkevičienė. Didelis pliusas, kad ambulatorinės hemodializės atliekamos ligoninėje.

Jei gydymas pradedamas hemodializėmis, nėra taip, jog pacientas nebegali niekur išvykti ilgesniam nei poros dienų laikui. Dializės gali būti atliktos bet kurioje tokias paslaugas teikiančioje ligoninėje ar privačiame centre visoje Lietuvoje. Tačiau reikia iš anksto susisiekti su įstaiga bei suderinti procedūros atlikimo laiką.

Priklausomi nuo kitų

Pacientams lėtinė inkstų liga, kuriems reikalinga hemodializė, paveikia jų gyvenimą ir įpročius. Jiems reikia prisitaikyti prie naujų pokyčių, nes reikia kontroliuoti mitybą, skysčius, svorį, arterinį kraujo spaudimą, gyvenimo ritmą. Labai svarbus jų pačių požiūris ir aplinkinių palaikymas. Daugelis iš jų tampa priklausomi nuo artimųjų. Ligoniams reikia didelės pagalbos, o kartais tų artimųjų ir nėra. Dažnai ir slaugytojos išklauso, su jomis ligoniai noriai pasikalba. Ypač nelengva vyresniems pacientams, gyvenantiems atokiau, kur nekursuoja autobusai. Jie dažai važiuoja taksi,o tai brangiai kainuoja. Tiesa, Socialinės paramos ir rūpybos skyrius skiria pašalpas transporto išlaidoms padengti.

Kai kurie ligoninės pacientai laukia inkstų persodinimo operacijos. Jie siunčiami į Vilniaus ar Kauno transplantacijos centrų nefrologų konsiuliumą, kuris sprendžia, ar pacientą įtraukti į recipientų transplantacijai sąrašą. Ten atliekami išsamūs imunologiniai tyrimai organizmo būklei įvertinti. O įtraukus į laukiančiųjų sąrašą toliau atliekamas didelis darbas (siunčiami kraujo mėginiai į transplantacijos centrus, kur atliekami tyrimai). Recipientas transplantacijai kviečiamas atsižvelgiant į donoro imunologinį suderinamumą.

Jaunas ir imlus naujovėms kolektyvas

Daktarės teigimu, Hemodializės skyriaus kolektyvas — išskirtinai jaunas. Šiuo metu čia dirba šešios slaugytojos, vyriausioji slaugytoja Vida Jankauskienė, terapeutė Eglė Kučikienė ir skyriaus vedėja Alina Šarkevičienė. Ligonius konsultuoja nefrologė Laima Griciutė, aparatūrą prižiūri inžinierius Raimondas Šimkus.

„Skyriaus darbo kokybei labai svarbus gydytojų ir slaugytojų bendradarbiavimas. Nuolatinė pacientų priežiūra procedūrų metu leidžia anksti pastebėti galimas komplikacijas ir paskyrus ankstyvą gydymą išvengti sunkių pasekmių. Mūsų darbuotojos labai darbščios, žingeidžios, imlios naujovėms, sąžiningos ir labai atsakingos, mėgstamos pacientų“, — sakė skyriaus vedėja.

Šiame skyriuje dirbančioms slaugytojoms reikia ir tam tikros kvalifikacijos, techninių įgūdžių prie aparatų.

„Iš pradžių, gavus naujus aparatus, slaugytojoms būdavo kiek sunkoka, nes reikėjo žinių ir įgūdžių, kaip su jais dirbti, dažnai klausdavo patarimo. Dabar jau kitaip, joms pavyksta greitai įvaldyti naują techniką, laiku pastebėti pirmuosius komplikacijų požymius ir suteikti pirmą pagalbą“, — pasakojo medikė.

Norint išvengti pasitaikančių infekcinių komplikacijų, skyriuje labai svarbios higieninės ir sanitarinės sąlygos. Kadangi dirbama su krauju, reikia saugoti ne tik ligonius, bet ir save.

A. Šarkevičienė minėjo, jog labai naudinga, kad medicininės kortelės bus pildomos elektroninėje sistemoje, o medikams bus matoma, kuo pacientas sirgo, kokius vaistus gydytojas jam paskyrė. „Kartais nutikdavo taip, kad kortelės pasimesdavo, dingdavo ligos istorijų išrašai, o dabar bus viskas paprasčiau“, — pasidžiaugė A. Šarkevičienė.

Rūpestis savo pacientais

„Visi skyriaus pacientai tampa kaip namiškiai, daug bendraujame, aptariame tyrimų rezultatus, kuriuos atliekame kiekvieną mėnesį. Pakoreguojame gydymą, dietą. Mūsų ligoniai geri, drausmingi. Jeigu ligonis neateina į dializę jam paskirtu laiku, domimės, skambiname jam. Būna visokių atvejų, reikia ir padrąsinti, bet mes visuomet jais rūpinamės“, — sakė gydytoja.

Hemodializės skyriaus darbuotojos džiaugiasi, kai ligoniai gerai jaučiasi.

„Tada ir mums geriau, džiaugiamės, kai viskas sklandžiau vyksta. Vadinasi, susikalbame, o tai, ką darome, naudinga ir svarbu. Tačiau, jei kuriam iš pacientų nelabai gerai, siunčiame konsultacijoms, atliekame papildomus tyrimus, koreguojame gydymą, pasikalbame. Labai svarbu, kad pacientai tęstų įprastą gyvenimą, kiek tai įmanoma“, — sakė Hemodializės skyriaus vedėja.

Sužinojus, kad sergama inkstų liga, žmogui reikia pačiam prisitaikyti ir stengtis susigyventi su šia liga. Žinoma, reikia nemažai pastangų. Tikėjimas, viltis, optimizmas — teigiamai gyvenimo kokybę veikiantys veiksniai.

Alina Šarkevičienė sakė, jog Hemodializės skyriuje dirba nuo jo atidarymo, o šiemet skyriui sukanka 15 metų.

Gydytoja prisimena, jog per tą laiką stipriai pasikeitė ir aplinka. Nauji aparatai, modernesnės technologijos, kurias nėra taip paprasta įvaldyti. „Tačiau įrengimai labai tikslūs, jei nors mažas nukrypimas nuo normos, aparatai pradeda signalizuoti. Tai vieni naujesnių dializės aparatų, kurie apskritai yra Europoje. Už tai dėkojame ir ligoninės administracijai, jog mūsų skyrius modernėja, o sąlygos ligoniams — vis gerėja“, — vardijo A. Šarkevičienė.

„Savo pacientams linkiu neprarasti vilties, tikėjimo, mokėti susigyventi su liga ir stengtis iš visų jėgų ją įveikti, nes žmonės gali gyventi visavertį gyvenimą, jei tik išmoksta prisitaikyti ir prižiūrėti savo sveikatą. Kolektyvui linkiu tolimesnės darnos ir, žinoma, visiems išlikti sveikiems“, — baigdama pokalbį, linkėjo skyriaus vedėja.

Simona Damanskytė,

kalvotoji.lt