Gyventojų sveikata – Klaipėdos miesto politikių akiratyje
Šią savaitę vyko neformalaus moterų politikių klubo susirinkimas. Jame aktyviausios Klaipėdos regiono politikės nagrinėjo aktualias miesto gyventojams temas: artėjančius seniūnaičių rinkimus ir dalyvavimą Baltijos regiono Sveikų miestų tinkle.
Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto plėtros koordinatorė ir Klaipėdos miesto tarybos narė dr. Natalja Istomina supažindino susirinkimo dalyves su sveiko miesto vizija ir istorija, kaip prasidėjo Klaipėdos miesto stojimas į sveikų miestų tinklą. Pasirodo, pirmoji diskusija dėl stojimo vyko dar 2008 m. gegužės mėnesį Jūrmaloje vykusioje sveikų miestų konferencijoje, kur N. Istomina skaitė pranešimą apie Klaipėdos universiteto vykdomą senjorų gyvenimo kokybės tyrimą. Sveikų miestų tinklo koordinatoriai suomiai domėjosi, kodėl lietuviai taip neaktyviai dalyvauja sveikatinimo veiklose, iš Lietuvos paraišką dalyvauti programoje buvo pateikęs tik Kauno miestas. Tuo metu Latvijos net 11 miestų jau buvo sveikų miestų asociacijos sąraše. Nuo tada prasidėjo intensyvus darbas ir 2010 metais Klaipėda, įvykdžiusi visus reikalavimus, tapo pirmuoju Lietuvos miestu, kuris įsiliejo į Baltijos regiono sveikų miestų asociacijos narių gretas.
Sveikata – brangiausias turtas, todėl saugoti bei tausoti ją yra nepalyginamai efektyviau nei vėliau gydyti ligas ar ligų pasekmes. Tam, kad atrastume efektyviausius sveikatos saugojimo metodus, reikalingas kompleksinis holistinis požiūris į sveikatą, kompleksiniai tarpdisciplininiai tyrimai šioje srityje ir visų gyventojų siekis būti sveikiems. Be to, Klaipėdai, kaip sveikam miestui, yra iškelti 11 tam tikrų siekių ir tikslų:
1. Švari, saugi, aukštos kokybės fizinė aplinka (įskaitant ir būsto kokybę).
2. Pastovi ir pagrįstai gyvybinga ilgam laikotarpiui ekosistema.
3. Stipri, narių tarpusavyje santykius palaikanti, neišnaudojanti narius neigiamai bendruomenė.
4. Visuomenės dalyvavimo aukštas lygis ir sprendimų priėmimo kontrolė, įtakojant visuomenės gyvenimo, sveikatos ir gyvenimo kokybės sritis.
5. Visų miesto gyventojų esminių poreikių užtikrinimas (maistas, vanduo, būstas, uždarbis, saugumas ir darbas).
6. Laisvas priėjimas prie išteklių ir įvykių įvairovės su galimybe komunikuoti, sąveikauti ir įtakoti.
7. Įvairialypė, gyvybinga ir inovatyvi miesto ekonomika.
8. Ryšio su istorija, kultūra ir biologinių palikimu palaikymas tarp įvairių žmonių grupių.
9. Miesto forma, kuri tinka aukščiau išdėstytoms kokybėms ir gali tobulinti šias kokybes.
10. Optimali, kokybiška, visiems gyventojams prieinama sveikatos priežiūra.
11. Aukštas gyventojų sveikatos lygis (aukšti sveikatos rodikliai ir žemas sergamumas).
Atliktas Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto beveik 5000 Klaipėdos miesto gyventojų sveikatos tyrimas, deja, parodė, kad klaipėdiečiai nesijaučia sveiki. Net 55 proc. subjektyviai vertino savo sveikatą nei gerai, nei blogai, o 23 proc. nurodė, kad kasdien jaučia skausmą, 43 proc. jaučia skausmą kas mėnesį. Daugiausiai žmonės skundėsi širdies-kraujagyslių ligomis (65 proc.), šlapimo nelaikymu (20 proc.), cukriniu diabetu (10 proc.), onkologinėmis susirgimais (9 proc.) ir kt.
„Įvardintos problemos leidžia mums numatyti tikslus, kurių galėtume siekti“, - sakė Klaipėdos moterų politikių klubo pirmininkė Aldona Staponkienė.
vlmedicina.lt
