Gyventojai perspėjami saugotis širšių

Ant stalų ir soduose kvepiančios uogos bei vaisiai vilioja širšes į gyventojų namus – kenkėjų kontrolės ekspertai pataria būti atsargiems.

Reklama

Gyventojų iniciatyva kelia tik didesnę žalą

Įsibėgėjus vasarai lizduose didėja ir širšių bei vapsvų populiacijos – pritrūkusios maisto netoli savo namų, jos ima dūgzti šalia gyventojų būstų. Dažniausiai vabzdžius vilioja terasose, lauko kavinėse palikti skanėstai, soduose persirpę vaisiai ir uogos. Deja, vis dar egzistuoja problema, jog gyventojai patys imasi iniciatyvos ir širšes naikina patys. Tokia iniciatyva neretai baigiasi labai skausmingai.

„Jau sulaukėme nusiskundimų dėl įgėlimais kankinančių širšių. Deja, būsto šeimininkų bandymai vabzdžius naikinti įprastomis priemonėmis buvo betiksliai. Rezultatas – įsiutintos širšės ir dar daugiau sugėlimų. Visada patariame širšių ir vapsvų nenaikinti patiems, nes tai itin pavojinga sveikatai – šie vabzdžiai per sezoną pasiglemžia ne vieną auką“, – apgailestauja UAB „Dezinfa“ vadovė Margarita Kutkaitė.

Nė vienas neišvengia skausmo

Vapsvų ir širšių įgėlimai labai skausmingi ir itin pavojingi alergiškiems žmonėms. Geluonimi vapsva gali įgelti ne kartą. Įgėlus rekomenduojama stebėti organizmo reakciją – pradėjus jausti svaigulį patariama tučtuojau kreiptis į gydytoją. Nė vienas žmogus neišvengia sukelto skausmo, niežėjimo, patinimo.

Dar blogiau, jei susiduriama su širšuolais, kurie suerzinti gali pulti žmogų. Manoma, kad du trys šio vabzdžio įkandimai gali pražudyti kanopinį gyvūną, širšuolų nuodams alergiškas žmogus gali mirti ir nuo vieno įgėlimo.

Širšių lizdas turi būti šalinamas nedelsiant

„Gyventojams trūksta žinių, kaip reikėtų elgtis su šiais neretai žmogaus gyvybei pavojingais vabzdžiais. Jokiu būdu negalima judinti jų lizdo, kol širšės yra aktyvios, t. y. dienos metu. Nerekomenduotina ant jų purkšti įvairias priemones, įsigytas parduotuvėse, nes jų poveikis yra trumpalaikis ir dažnai tik suerzina vabzdžius, taip pat baidyti ar kitaip bandyti jas vyti iš teritorijos. Širšės tik labiau įsiutinamos“,– perspėja UAB „Dezinfa“ biologas Liutauras Grigaliūnas.

Pašnekovas nerekomenduoja užsandarinti lizdo angos, kadangi juose būna tik nedidelė dalis širšių ar vapsvų – sugrįžę vabzdžiai, neradę, kur įskristi, bus įsiutę ir veršis į kitas patalpas. Be to, lizde likusios širšės greičiausiai vis tiek prasigrauš kitą angą. Ekspertas atkreipia dėmesį, kad žmonės, bandantys patys nukabinti lizdus, privalo dėvėti specialią aprangą.

Siekdami išvengti širšių ir vapsvų, kenkėjų kontrolės ekspertai pataria laikyti maistą sandariai, nepalikti jo lauke, ypač saldaus. Svarbu nepalikti atviros taros su gėrimais, į kurias gali pakliūti geliantys vabzdžiai. Nuo širšių ir vapsvų įsiveržimo į namus gelbsti užverti langai ir tinkleliai nuo vabzdžių. Taip pat patariama per žolę nevaikščioti basomis.

Specialistai perspėja atsargiai valgyti vabzdžius viliojančius maisto produktus bei gerti saldžius gaiviuosius ar alkoholinius gėrimus atvirose vietose, nes vabzdžiui įgėlus į liežuvį ar gomurį, didelių problemų gali kilti ir nealergiškam žmogui. Pastebėję nuolat skraidančius vabzdžius ar išgirdę dūzgėjimą, gyventojai raginami nedelsiant imtis priemonių – širšių lizdas turėtų būti pašalinamas, kol nesukėlė skausmingos žalos.

vlmedicina.lt