Gydytojo profesinės civilinės atsakomybės ribos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje

Teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, kaip ir teikiant bet kokias kitas paslaugas, pacientas gali likti nepatenkintas sveikatos priežiūros paslaugų kokybe arba dar blogiau – patirti žalą. Gydytojas yra savo srities profesionalas, o ši kvalifikacija sukuria pagrįstą paciento, pasitikėjusio šiuo specialistu, lūkestį, kad sveikatos priežiūros paslaugos jam bus suteiktos atidžiai, atsargiai bei rūpestingai. Tačiau kur yra gydytojo profesinės civilinės atsakomybės ribos?

Reklama

Sveikatos priežiūros įstaigos arba gydytojo atsakomybė už teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė, kurios pagrindinis principas yra elgtis taip, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytum žalos kitam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad gydytojas, kaip profesionalas, turi specialiųjų žinių, t. y. žmogui gyvybiškai svarbiais klausimais žino ir gali daugiau negu kiti, be to, jis turi pripažintą teisę taikyti specialiąsias žinias ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Todėl gydytojo deliktinė civilinė atsakomybė už netinkamą gydymą yra profesinė specialisto atsakomybė už netinkamą profesinių pareigų atlikimą, kuriai yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai.

Kadangi medicinoje rezultatas negarantuojamas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, kad teismai, spręsdami gydytojo atsakomybės už paciento sveikatai padarytos žalos klausimą, jo veiksmus privalo vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos, dedant maksimalias pastangas. Gydytojo profesinės civilinės atsakomybės ribas nubrėžia būtent minėtas maksimalių pastangų principas, t. y. keliamas klausimas, ar gydytojas, kaip savo srities specialistas ir profesionalas, konkrečioje situacijoje padarė viską, kas iš jo reikalaujama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad vertinant, ar gydytojas, teikdamas sveikatos priežiūros paslaugas, dėl kurių pacientui kilo žala, veikė pagal maksimalių pastangų principą, turi būti tiriama, ar jis veikė pagal:

• sveikatos priežiūros paslaugas reglamentuojančius teisės aktus;
• medicinos praktikoje taikomas medicinos ir kitų mokslų žinias;
• pripažintas gydymo praktikos taisykles;
• profesinės etikos normas;
• protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Deliktinėje civilinėje atsakomybėje asmens veiksmų teisėtumas ir atitinkamai jo atsakomybė už padarytą žalą vertinama pagal protingo, atidaus, rūpestingo ir sąžiningo žmogaus standartą. Taigi, jeigu gydytojas suteikė sveikatos priežiūros paslaugas taip, kaip tai konkrečiu atveju būtų padaręs protingas, atidus, rūpestingas ir sąžiningas gydytojas, net tuo atveju, jei buvo padaryta žala pacientui, nebus laikoma, kad gydytojas už tai atsakingas ir kad paciento atžvilgiu jis atliko neteisėtus veiksmus. Kitaip tariant, jeigu gydytojas pacientui taip atliko chirurginę operaciją, skyrė tokius tyrimus ir gydymą, kokie yra nurodomi, rekomenduojami ar įprasti tokioje situacijoje, jis nebus laikomas atsakingu už paciento patirtą žalą.

Vis dėlto siekiant kiek sušvelninti maksimalių pastangų principo taikymą praktikoje, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, kad šis principas, vertinant gydytojo veiksmų atitiktį protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartui, nereiškia, jog gydytojas turi atlikti visus įmanomus tyrimus ir taikyti visus įmanomus gydymo metodus. Be to, sprendžiant dėl gydytojų atsakomybės už netinkamą gydymą, reikšminga aplinkybė yra ir tai, kokias objektyvias galimybes konkrečiu atveju medicinos mokslo ir praktikos lygis suteikia gydytojui.