Užsienyje apdraustas, Lietuvoje – PSD skolininkas? O kur „Sodros“ pareigos?

Dirbate kitoje Europos Sąjungos valstybėje. Ten esate apdraustas. Tačiau Lietuvoje gaunate reikalavimą sumokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas. Pranešimas apie skolą kelia nerimą. Galimas išieškojimas iš banko sąskaitos – dar didesnį. Žmogui tenka aiškintis, kodėl jis laikomas skolininku, nors ginčijamu laikotarpiu jo draudimu rūpinosi kita valstybė. 

Komentuoja teisininkė, mediatorė Raimonda Joskaudienė

Tokia situacija nėra vien teorinė: PSD apskaičiavimo ir išieškojimo klausimai dėl užsienyje apdraustų žmonių jau buvo nagrinėjami ir Seimo kontrolierių įstaigoje.

Šioje diskusijoje būtina kalbėti apie „Sodros“ pareigą aktyviai išsiaiškinti žmogaus padėtį.

Jeigu žmogus praneša, kurioje valstybėje ir kuriuo laikotarpiu dirbo ar buvo apdraustas, prašo patikrinti PSD skolą ir padėti gauti oficialius duomenis, jo kreipimasis turi paskatinti realius institucijos veiksmus.

Reikalauti, kad žmogus pats suprastų, kuri užsienio įstaiga kompetentinga, kokiu elektroniniu dokumentu ji keičiasi ir kokį tarptautinės procedūros kodą reikia nurodyti, – tai perkelti jam darbą, kuriam atlikti ir sukurti institucijų bendradarbiavimo mechanizmai.

Europos Sąjungos teisė numato aktyvią pagalbą

Reglamento (EB) Nr. 987/2009 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas aktyvios pagalbos principas.

To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad įstaigos turi nedelsdamos teikti ir tarpusavyje keistis duomenimis, būtinais žmogaus teisėms bei pareigoms nustatyti. Duomenis tarp valstybių perduoda pačios įstaigos arba susižinojimo tarnybos.

Reglamento (EB) Nr. 883/2004 76 straipsnio 6 dalis numato dar konkrečiau: kai kyla reglamento aiškinimo ar taikymo sunkumų, galinčių pakenkti žmogaus teisėms, kompetentingos arba gyvenamosios valstybės įstaiga kreipiasi į atitinkamos kitos valstybės įstaigą.

Tai teisės aktuose nustatytos institucijų pareigos. Jų vykdymo žmogus gali reikalauti.

Iš šių nuostatų kyla esminis reikalavimas: gavusi pakankamai konkretų kreipimąsi, „Sodra“ turi aktyviai įvertinti draudimo aplinkybes ir pagal kompetenciją organizuoti reikalingų duomenų gavimą.

Vien atsakymas „pažymą gaukite patys“ nepaaiškina, kodėl konkrečiu atveju nepasinaudojama institucijų bendradarbiavimo galimybėmis, ypač jeigu žmogus aiškiai nurodo, kad dokumento savarankiškai gauti nepavyksta.

Lietuvoje galioja vieno langelio principas

Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 13 punktas numato, kad prašymą nagrinėjanti institucija pati gauna reikalingą informaciją iš savo padalinių, pavaldžių subjektų ir, prireikus, kitų viešojo administravimo subjektų, nepavesdama to atlikti pareiškėjui.

Jeigu klausimas priklauso kitai Lietuvos institucijai, 11 straipsnio 4 dalis numato kreipimosi persiuntimą pagal kompetenciją ir žmogaus informavimą.

O pagal 12 straipsnio 2 dalį reikalavimas pateikti konkrečius dokumentus ar informaciją turi būti pagrįstas. Žmogui paprašius, institucija privalo argumentuotai paaiškinti, kodėl jų reikia.

Žmogus turi teisę į institucijų tarpusavyje suderintą darbą.

Lietuvos institucijų turimos informacijos gavimą reguliuoja nacionalinė teisė. Duomenų gavimui iš kitų ES valstybių papildomai taikomos Europos Sąjungos bendradarbiavimo taisyklės.

Svarbiausia – nustatyti, ar PSD prievolė apskritai egzistuoja

Reglamento (EB) Nr. 883/2004 11 straipsnio 1 dalis nustato vienos valstybės socialinės apsaugos teisės taikymo principą. Pagal bendrąją 11 straipsnio 3 dalies a punkto taisyklę dirbančiam žmogui taikoma darbo valstybės teisė.

Yra išimčių, pavyzdžiui, komandiravimo ar darbo keliose valstybėse atvejais. Todėl būtina nustatyti konkrečią padėtį ir ginčijamą laikotarpį.

Jeigu tuo laikotarpiu pagal taikytinas taisykles žmogus priklausė kitos valstybės socialinės apsaugos sistemai, tai turi būti įvertinta sprendžiant dėl Lietuvos PSD įmokų.

Pati „Sodra“ numato PSD perskaičiavimą pagal užsienio kompetentingų įstaigų patvirtinimus. Taigi sistemoje rodoma skola gali pasikeisti, kai įvertinami reikšmingi užsienio draudimo duomenys.

Institucijos turi ir teisinį pagrindą, ir duomenų apsikeitimo priemones

Europos Komisija aiškina, kad EESSI sistema skirta socialinės apsaugos institucijoms keistis informacija apie konkrečius atvejus. Tai institucijų darbo priemonė, skirta padėti nustatyti žmogaus teises ir pareigas.

Nyderlandų draudikas VGZ savo oficialioje svetainėje tiesiogiai nurodo, kad dėl draudimo laikotarpių patvirtinimo S041 kreipiasi kitos šalies draudimo įstaiga, pateikdama S040 užklausą. Žmogui pačiam šio institucinio dokumento gauti nereikia. (vgz.nl)

Pati „Sodra“ taip pat viešai skelbia galimybę prašyti tarpininkavimo, kai nepavyksta gauti užsienio darbą ar draudimą patvirtinančių dokumentų. Vadinasi, toks kelias yra numatytas ir jos pačios taikomoje praktikoje.

Svarbu teisingai parinkti dokumentą. Vaizdo įrašuose dažnai minima S1 forma skirta sveikatos priežiūros teisėms gyvenamojoje valstybėje, kai žmogus apdraustas kitoje valstybėje. Draudimo laikotarpiams patvirtinti gali reikėti kitų duomenų, įskaitant S041. Šių dokumentų paskirtis skiriasi.

Ir S1 atveju numatytas tiesioginis institucijų kelias: Reglamento Nr. 987/2009 24 straipsnio 1 dalis bei Administracinės komisijos sprendimo Nr. S6 I dalies 1 punktas leidžia dokumentą gauti gyvenamosios vietos įstaigos prašymu ir persiųsti tiesiogiai jai. Lietuvoje dėl S1 tarpininkauja Valstybinė ligonių kasa.

Tinkamos procedūros parinkimas ir bendradarbiavimo organizavimas yra institucijų profesinė užduotis.

Žmogaus pranešimas turi būti nagrinėjimo pradžia

Žmogus turi pateikti informaciją apie savo padėtį ir bendradarbiauti. Tačiau šios pareigos negalima sutapatinti su absoliučiu reikalavimu pačiam išreikalauti kiekvieną užsienio institucijos pažymą.

Pranešus valstybę, darbo ar draudimo laikotarpį ir pateikus turimus duomenis, institucija turi įvertinti, ko dar trūksta, kokius duomenis gali gauti pati ir dėl ko būtina kreiptis į kitą kompetentingą įstaigą.

Vien pranešimas automatiškai nepanaikina bet kurios PSD skolos. Jis įpareigoja tinkamai nagrinėti pateiktą informaciją, o institucijų pareiga bendradarbiauti dėl to niekur nedingsta.

Šia tema reikalingi vieši „Sodros“ atsakymai

Visuomenei ir žiniasklaidai svarbu žinoti:

• Kada, gavusi žmogaus pranešimą apie draudimą kitoje ES valstybėje, „Sodra“ inicijuoja duomenų patikrinimą ir institucijų užklausas?
• Kaip užtikrinama, kad galimybė gauti tarpininkavimą būtų realiai pasiūloma žmogui, kuriam nepavyksta pačiam gauti dokumentų?
• Kaip sprendžiama dėl išieškojimo, kol laukiama užsienio institucijos atsakymo?
• Kiek PSD skolų buvo perskaičiuota, gavus užsienio draudimo duomenis, ir kiek jau išieškotų sumų teko grąžinti?

Šie atsakymai parodytų, kaip teisės aktuose įtvirtintos pareigos veikia kasdienėje praktikoje.

Jeigu reikalavimas mokėti PSD jau pasiekė jus

Turite teisę raštu prašyti patikrinti ginčijamo laikotarpio draudimą, tarpininkauti gaunant duomenis ir priimti motyvuotą sprendimą dėl PSD perskaičiavimo.

Kol gaunami dokumentai, „Sodra“ numato atskirą prašymą dėl laikino PSD išieškojimo sankcijų netaikymo – iki dokumentų pateikimo, bet ne ilgiau kaip 4 mėnesius.

Nepalankiam teritorinio skyriaus sprendimui apskųsti Fondo valdybai paprastai taikomas 20 darbo dienų terminas nuo sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie sprendimą.

Žmogaus teisė į tinkamą jo situacijos ištyrimą turi būti tokia pat reali kaip institucijos galimybė išieškoti skolą.

Pasidalykite su dirbančiais ar dirbusiais užsienyje ir jų artimaisiais. Apie „Sodros“ pareigas žmonės turi žinoti dar prieš gaudami netikėtą reikalavimą sumokėti PSD.