Atvėsus orams pelės ir žiurkės ieško šiltesnių vietų ir maisto, todėl gali įsikurti gyvenamuosiuose namuose, rūsiuose, sandėliuose ir ūkiniuose pastatuose. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad graužikai gadina turtą, užteršia maisto produktus ir platina žmogui pavojingų užkrečiamųjų ligų sukėlėjus. Todėl svarbu nelaukti, kol jų padaugės, ir iš anksto pasirūpinti saugia aplinka.
Graužikai – užkrečiamųjų ligų platintojai
Pelės ir žiurkės gali būti įvairių infekcijų šaltinis. Žmogus užsikrėsti gali tiesiogiai kontaktuodamas su infekuotais graužikais, jų šlapimu, išmatomis ar kitomis išskyromis, vartodamas užterštą maistą ar vandenį. Kai kurių infekcijų sukėlėjus gali perduoti ir kraujasiurbiai nariuotakojai, pavyzdžiui, erkės ar blusos, maitinęsi užkrėstų gyvūnų krauju.
„Graužikų grėsmė ne visada akivaizdi, net ir nematydami pačių gyvūnų galime susidurti su jų paliktais infekcijų sukėlėjais. Todėl svarbu ne tik reaguoti pastebėjus peles ar žiurkes, bet ir nuolat palaikyti švarą, saugiai laikyti maistą ir užkirsti kelią graužikams patekti į pastatus“, – pabrėžia NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja, laikinai vykdanti skyriaus vedėjo funkcijas Aušra Valaikienė.
Viena iš graužikų platinamų užkrečiamųjų ligų – jersiniozė. 2025 m. Lietuvoje užregistruoti 232 šios ligos atvejai, 2024 m. – 277, o 2023 m. – 145. Infekcija dažniausiai pasireiškia karščiavimu, pilvo skausmais ir viduriavimu, kuris kartais gali būti su kraujo priemaišomis. Vyresniems vaikams ir suaugusiesiems pilvo skausmas gali būti panašus į apendicito sukeliamą skausmą.
Kita graužikų platinama liga – tuliaremija. 2025 m. Lietuvoje užregistruoti 27 tuliaremijos atvejai, 2024 m. – 25 šios ligos atvejai, 2023 m. – 13. Užsikrėsti galima kontaktuojant su infekuotais gyvūnais, įkandus užkrėstiems kraujasiurbiams nariuotakojams, taip pat per užterštą maistą ar vandenį. Liga dažniausiai prasideda staigiu karščiavimu, galvos ir raumenų skausmais, silpnumu. Pagal užsikrėtimo būdą gali pasireikšti odos, akių, gerklės ar virškinimo trakto pažeidimai.
Dar viena graužikų platinama liga – leptospirozė. Nors Lietuvoje ji reta, susirgimų pasitaiko: 2025 m. registruoti 2 atvejai, 2019–2024 m. fiksuoti tik pavieniai susirgimai. Užsikrėsti galima per graužikų šlapimu užterštą vandenį ar dirvožemį, kai bakterijos patenka į organizmą per pažeistą odą ar gleivines. Liga pasireiškia karščiavimu, galvos ir raumenų skausmais, o sunkiais atvejais gali pažeisti inkstus ir kepenis.
Kaip apsisaugoti nuo graužikų platinamų ligų?
NVSC specialistai rekomenduoja laikytis šių prevencijos priemonių:
Graužikų kontrolė – svarbi prevencija
Graužikų kontrolės priemonių svarbu imtis laiku, nelaukiant, kol gyvūnai pradės gausiai veistis. Tai padeda apsaugoti maisto produktus, gyvūnų pašarus, pastatus ir sumažinti užkrečiamųjų ligų plitimo riziką.
Graužikams naikinti rekomenduojama naudoti autorizuotus biocidinius produktus, laikantis jų naudojimo instrukcijų ir saugos reikalavimų. Kai cheminės priemonės netinka, galima naudoti mechanines ar automatines gaudykles ir spąstus. Priemones būtina parinkti atsižvelgiant į patalpų paskirtį, aplinkoje esančius žmones ir gyvūnus bei užkrėtimo mastą.
„Pastebėjus graužikų veiklos požymių, svarbu nedelsti ir įvertinti, kaip jie patenka į patalpas bei kur randa maisto. Jei savarankiškomis priemonėmis problemos išspręsti nepavyksta, verta kreiptis į kenkėjų kontrolės specialistus. Jie įvertins situaciją ir parinks tinkamiausią sprendimą, padėsiantį veiksmingai kontroliuoti graužikus ir sumažinti jų keliamą riziką“, – pataria NVSC atstovė.
NVSC primena: reguliari aplinkos priežiūra, saugus maisto laikymas, pastatų sandarumo užtikrinimas ir laiku taikomos graužikų kontrolės priemonės padeda apsaugoti žmonių sveikatą ir gyvenamąją aplinką.