Kremas nuo saulės – svarbus vasaros palydovas ne tik apsaugai nuo skaudžių odos nudegimų, bet ir nuo piktybinių pokyčių apgamuose. Turintiems apgamų vasarą reikėtų jais rūpintis atidžiau, skirti papildomo dėmesio. Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų gydytoja dermatovenerologė Renata Kliunkienė dalinasi patarimais, kurie palengvins apgamų priežiūrą bei supažindins su jų šalinimo galimybėmis.
Kandus saulės poveikis
Saulė ne tik pamaitina organizmą reikalingais vitaminais, suteikia gražų įdegį, bet ir suaktyvina apgamų vystymąsi neigiama linkme. Pavasario, vasaros ir ankstyvo rudens saulė mūsų platumose yra aktyviausia, todėl turintiems apgamų šiuo metu gydytoja rekomenduoja sąžiningai juos tepti kremu nuo saulės ir atidžiai stebėti. O padidintos rizikos apgamus prižiūrėti reikėtų visus metus.
„Iš saulės mes gauname UVB ir UVA spindulių. UVB spinduliai veikia odos paviršinį sluoksnį, o UVA spinduliai skverbiasi į gilesnę odos dalį. Apgamai dažniausiai pereina per abu šiuos sluoksnius. Nuo nepageidaujamų saulės spindulių turime saugotis kremu, į kurį įeina ir UVA, ir UVB spindulių filtrai. Tai pirmoji profilaktika, sauganti nuo piktybinių apgamų bei melanomos – agresyviausio, sparčiai plintančio ir netgi mirtino odos vėžio atsiradimo“, - saulės žalą apgamams komentuoja R. Kliunkienė.
Svarbu nepanikuoti
Ne visi apgamai yra piktybiniai, todėl aptikus apgamą nereikėtų skubėti sau diagnozuoti ligos. Kilus įtarimams, pirmiausia rekomenduojama darinį kurį laiką stebėti. Surinkta informacija padės gydytojui geriau susipažinti su situacija ir įvertinti apgamo būklę.
„Kad išvengtų nepagrįstos panikos kilus įtarimams, pacientams rekomenduoju įtartinus apgamus ne tik kasdien apžiūrėti veidrodyje, bet ir fotodokumentuoti. Kas du mėnesius nuotraukas reikėtų palyginti, o pastebėjus pokyčius – nedelsiant kreiptis į gydytoją. Apžiūros metu darinys patikrinamas dermatoskopu. Piktybiniu atveju operacija atliekama nedelsiant, o gerybiniu – pagal paciento poreikius“, - apie procedūrų eigą pasakoja gydytoja.
Inovatyvus šalinimas per 10 min.
Jeigu tyrimai nerodo, kad apgamas piktybinis, paciento prašymu atliekamas estetinis apgamo šalinimas. Tai - neskausminga ir praktiškai jokios žymės nepaliekanti procedūra lazeriu. Apgamų šalinimą lazeriu šiaurės šalyse, tokiose kaip Lietuva, atlikti galima visais metų laikais – laikotarpis nėra ribojamas. Vasaros metu procedūra atidedama tik tuomet, jei apgamas yra kirkšnies ar pažasties srityje dėl gausesnio prakaitavimo sukeliamo pavojaus.
„Lazeriu iš apgamo išgarinamas vanduo, kuris sudaro didžiąją dalį ląstelės. Optiškai matome mažėjantį darinį, kol jis visiškai išnyksta. Ši procedūra trunka 10-15 minučių“, - apgamų šalinimo lazeriu eigą aiškina R. Kliunkienė.
Pagrindiniai pavojaus požymiai
Pasiteiravus, kaip reikėtų atpažinti piktybinį atvejį, gydytoja išvardijo tris svarbius požymius: spalva, dydis ir kontūras. Jeigu apgamas didėja, keičia spalvą (centre atsiranda balta dėmė) ar netenka aiškaus kontūro – būtina atlikti apžiūrą.
„Iš daugybės apgamų vertinimo kriterijų, reikėtų akcentuoti pagrindinius požymius: jeigu apgamas yra nuolatos traumuojamas ar pastebėjote, kad jis keičia spalvą, didėja, tampa nelygių kraštų – būtina apsilankyti pas gydytoją dermatologą. Niežėjimas, šlapiavimas ar kraujavimas yra esminiai simptomai, kuriems pasirodžius nereikėtų delsti nė savaitės“, – pavojingų apgamų būklę įvardija specialistė.
Ypatingi atvejai
Apgamų kaitos trukmė – labai įvairi, tačiau ji neapsprendžia piktybiškumo. Svarbu neužmiršti ir tų vietų, kuriose nesitikima rasti apgamų. Juodas taškiukas panagėje taip pat gali būti ir piktybinio darinio pradžia. Jeigu pastebėjote, kad tokia dėmė nenuauga kartu su nagu, plečiasi – būtina ją patikrinti.
„Apie šį nedažną atvejį kalbama rečiau, todėl labai svarbu informuoti apie riziką. Nors žmonėms atrodo, kad panagėje susiformavęs juodulys – tai bato nuospauda, sutrenkimas ar landuonis (pašinas), vis dėlto reikia žinoti, kad tai gali būti rimto apgamo formavimosi pradžia. Juos būtina tirti, o esant reikalui - pašalinti“ – akcentuoja gydytoja.
Kad sumažintumėte problemų dėl apgamų riziką, gydytoja R. Kliunkienė pataria vasarą dėvėti apgamus dengiančius drabužius, nepamiršti jų stebėti ir neslėpti po pleistrais. Nekvėpuojanti oda šunta ir sukuria sąlygas formuotis uždegimams, didina apgamų kaitos ir piktybėjimo riziką.