Penktadienis, 2024.03.29
Reklama

Gydyti savo šeimos narį tolygu prieš sutuoktinį liudyti teisme?

Ligita Sinušienė | 2012-11-10 00:01:05

Profesionalas savo šeimos narių niekada negydys, - teigia vieni medikai. Kiti sako negalį atsukti nugaros ūmiai sunegalavusiam giminaičiui. Tačiau visus sieja viena – konsultuoti savą žmogų kur kas sudėtingiau nei svetimą, todėl labai dažnai medikai su jais giminystės ryšiais susaistytus pacientus nusiunčia pas kolegas. 

Daugelis gydytojų brėžia griežtą ribą tarp savęs ir artimųjų, atsisakydami juos konsultuoti. © Fotolia.com

Turi sumokėti kainą

Priežastys, kodėl savo artimuosius gydytojai siunčia pas kolegas, o ne konsultuoja patys – šių motyvacijos stoka, nepasitikėjimas ar dar studijų metais įdiegti aiškūs principai šiuo klausimu.

Santariškių klinikų dietologė Žana Antonova yra sudariusi ne vieną nemokamą valgiaraštį, bet nematydama rezultatų priėjo išvados – kiekvienas gydymas turi kainuoti. Tik sumokėjęs kainą pacientas vertins tai, ką gavo - tam padeda motyvacija.

Tiesa, kai kurie iš Ž. Antonovos artimųjų turėjo išminties paklausyti rekomendacijų, bet tai, pasak gydytojos, lemia psichologinės priežastys. „Psichologijoje egzistuoja toks supratimas kaip „emocijų perkėlimas“, ir gydytojas šeimos narių priimamas kaip sūnus ar duktė. Ne tik apie dietologą, bet kiekvieną gydytoją galima pasakyti – savam krašte pranašu nebūsi“, - mintimis dalijosi portalo pašnekovė.

Todėl dietologė nebekonsultuoja draugių ar giminaičių, o maloniai juos nusiunčia pas savo kolegas.

Mamai – vaikas, ne gydytojas

Gydytojai antrino Šiaulių konsultacinės poliklinikos vedėjas neurologas Antanas Lukošaitis: „Geriau nereiktų gydyti giminaičių – svetimų labiau klauso. Visuomet patikimiau, kai kolega gydo. Mamai visuomet būsi vaikas, nesvarbu, ar tu gydytojas, ar ne. Kiti artimieji irgi pasako: „Tu ne tuos vaistus paskyrei, ne taip veikia“. Yra įrodyta, kad placebas net 30 proc. padidina gydymo efektyvumą, tad, vadinasi, ir abejojant tiek pat sumažina. Nors konkrečiai šia tema (savo šeimos narių gydymo) ir neteko girdėti, kad būtų atlikti tyrimai“.

Tiesa, kai bėda prispiria, gydytojas sako – artimieji klauso ir jo nurodymų. „O gydydamas ar konsultuodamas juos turiu elgtis griežčiau nei su kitais pacientais, kurie tiki tavo žodžiu. Bet jei tik pajuntu, jog manimi nors kiek abejojama, iš karto siunčiu pas kolegą“, - sakė A. Lukošaitis.

Nei gydo, nei patarimus duoda

Šiaulių respublikinės ligoninės chemoterapeutė Judita Filipauskienė kaip gydytoja nuo savo artimųjų griežtai atsiriboja – nei jų gydo, nei patarimus duoda. „Mes taip buvome išmokyti, o net ir pagal pacientų įstatymą negalima“, - sako gydytoja.

Tačiau pasitaiko, kad artimieji neoficialioje aplinkoje kreipiasi į ją, bet tai J. Filipauskienei kategoriškai nepriimtina: „Konsultacija yra darbas. Tam turi susikaupti, turi būti kabinete, matyti tyrimų rezultatus ir tik tada įvertinti sveikatos būklę. Be to, iš svetimo patarimus ir geriau priima, nes tai nėra dukra, nėra draugė, pokalbis yra oficialus. Ir gydytojas tada yra autoritetas“.

Prireikia labiau įtikinamų argumentų

Tačiau ne visi medikai laikosi griežto atstumo nuo giminaičių. Kai kurie ūmių susirgimų atvejais nepagaili patarimo, o pas kolegas siunčia tik esant lėtinėms ligoms. Viena iš tokių – šeimos gydytoja Rūta Radzevičienė, kuriai staiga sukarščiavę artimieji patys skambina, tuo parodydami, kad ja kaip gydytoja pasitiki. „Juk žino, kad esu gydytoja, ir kai ūmi bėda, padedu, - sakė pašnekovė. – Kai vaikai buvo maži, jie buvo ir mano pacientai“.

Respublikinės Panevėžio ligoninės Kardiologijos skyriaus vedėja Irena Skripkauskienė pati gydo savo šeimos narius – sako nenorinti savo bėdomis apkrauti kolegų. Tačiau, nors tvirtina ir jaučianti jų pasitikėjimą, turinti pasitelkti labiau įtikinamų argumentų paskirtam gydymui pagrįsti. „Galbūt iš tiesų žiūri kaip į savą vaiką, iš svetimo yra paprasčiau priimti“, - sakė gydytoja.

Trukdo emocinis ryšys

Marijampolės ligoninės gydytojas psichiatras Rokas Ryselis įsitikinęs, kad gydyti šeimos narį trukdo emocinis ryšys. „Juk yra skirtumas, ar eidamas gatve turi laisvas rankas, ar neši kuprinę – prisideda svoris. Taip ir su emociniu ryšiu“, - palyginimais kalbėjo psichiatras.

Tačiau psichiatrijoje, pašnekovo manymu, artimas gydytojas pacientui sukelia didesnį pasitikėjimą. Jeigu skęsti neturėdamas gelbėjimo liemenės, tau visai nesvarbu, kas ją tau numes, bet jeigu tai savas žmogus, vis dėlto saugiau.

Psichologės Giedrės Petrauskienės nuomone, gydant šeimos narį patiriama įtampa gali lemti didesnę klaidos tikimybę. Asmeninio archyvo nuotr.

Kitų specialybių gydytojai, pasak R. Ryselio, priešingai, gali susidurti su nepasitikėjimu. „Kaip Biblijoje parašyta: „Savam krašte pranašu nebūsi“. O čia, kartu augę, užaugę, ir priimti jį kaip gydytoją sudėtinga. Nors šalia visuomet yra viskas, mes vis ieškome kažko – ar tai gydymas, ar šiukšlių išvežimas. Atsižvelgiame į profesoriaus pavardę, ne į tą, kurį gerai pažįstame“.

Dar perspėjo dėstytojai

„Kai gydytojas gydo savą žmogų, konsultuojamas giminaitis gali patirti nesaugumo jausmą, - teigia psichologė Giedrė Petrauskienė. Tačiau, psichologės manymu, gali būti ir priešingai. Matydamas pažįstamą veidą žmogus gali jaustis netgi saugiau. „Vis dėlto tai priklauso ir nuo medicinos srities. Viena yra skaudančią gerklę pagydyti, visai kas kita – ginekologinė apžiūra, - kalbėjo G. Petrauskienė. – Galbūt šeimos nariui ar giminaičiui nemalonu atskleisti kai kurias labai intymias sveikatos problemas“. –  Dar tokį gydymą gali apsunkinti padidinti lūkesčiai iš artimojo pusės ir pernelyg didelis gydytojo noras padėti,  o tuomet didesnė įtampa, didesnė klaidų tikimybė“.

Kodėl gydant giminaitį gali iškilti didesnė klaidos rizika? Atsakydama „Vakarų Lietuvos medicinos“ pašnekovė aiškino, kad geram darbui būtinas balansas tarp įtampos ir atsipalaidavimo. „O jei darbinė įtampa pernelyg išauga dėl jaučiamos atsakomybės už artimojo sveikatą, gali pablogėti  dėmesio koncentracija, tuomet  ir atsiranda  didesnė klaidos tikimybė - sakė psichologė. – Mums, psichologams, dar studijuojant buvo aiškiai pasakyta: „Nedarykite jokių testų savo šeimos nariams – sugadinsite santykius“. Ir taip žmogus galvoja, kad psichologas jį kiaurai mato, nors taip nėra. O santykiuose svarbu, kad žmogus pats atsivertų, o ne kažkokių testų pagalba būtų analizuojamas. Galiu giminaitį nebent nukreipti pas patikimą kolegą“.

"Profesionalas niekada negydys savo šeimos narių", - sako endokrinologas Andrej Levinger. Algirdo Kubaičio nuotr.

Diagnozė nebus tiksli

Todėl G. Petrauskienė niekada ir nekonsultavo savo artimųjų. Kaip ir endokrinologas Andrej Levinger, taip pat pamokytas dar studijų metais. „Niekada negydau ir niekada nekonsultuoju nieko iš savo šeimos narių, - griežtai nukirto A. Levinger. – Jei gydytojas konsultuoja giminaičius, vadinasi, jis ne profesionalas. Nes tokiais atvejais negali nustatyti tikslios diagnozės – tai rodo šimtametė patirtis. Dar 1990 metais man studijuojat Sankt Peterburge to meto žymiausias Rusijos terapeutas Aleksandr Ivanovič Krylov pasakė, kad profesionalas niekada nekonsultuos savo šeimos narių. Patyrę gydytojai to nedaro. Čia tas pats, kaip ir teisme žmona negali liudyti prieš savo vyrą“.

Sunegalavusius savo artimuosius endokrinologas irgi siunčia pas kolegas, pats taip pat turi ne vieną pacientą kolegų giminaitį. Net ir giminaičių susibūrime paprašytas patarimo A. Levinger žmogų išklauso, bet atsakydamas jam tik nurodo, kur ir kada nuvažiuoti konsultacijai. Žinoma, ne į jo kabinetą. „Kitaip norėdamas gero gali padaryti tik dar blogiau, - tvirtino pašnekovas. – Prieš kelias dienas Klaipėdoje endokrinologams paskaitą skaitęs Vilniaus universiteto psichoterapeutas docentas Eugenijus Laurinaitis pasakė: „Gydytojas yra profesionalas ir savo darbo vietoje negali būti asmenybė. Jei vienam pacientui nori padaryti geriau nei kitiems, privalai sustoti ir visai nieko nedaryti“. Ir docentas kalbėjo net ne apie giminaičius“.

Ligita Sinušienė

ligita@vlmedicina.lt

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Sveikatos apsauga
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Net 8 iš 10 lietuvių nepritaria narvuose laikomų vištų laikymo sąlygoms
Net 8 iš 10 (82 proc.) lietuvių mano, jog narvuose laikomų vištų sąlygos yra nepakankamai geros, rodo naujausia reprezen...
Dietologė sugriovė mitus apie iškrovos dieną: nepulkite badauti iškart po Velykų
Kai artėja šventės, tradiciškai pasižadame, kad šįkart tikrai nepersivalgysime, bet pasiryžimas dažniausiai išgaruoja vo...
Velykų šventė: už saiką prie stalo organizmas tikrai padėkos
Kaip nepersivalgyti, o persivalgius, palengvinti virškinimo procesą? Kiek kiaušinių valgyti, o gal jų apskritai vengti?...
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pa...
Vaikų atostogų metu daugėja traumų: kaip nuo jų apsisaugoti?
Vaikų pavasario atostogos jau visai ant nosies. Ir nors šis laikas dažniausiai asocijuojasi su kelionėmis, aktyviu laisv...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų