Gydantis muzikos poveikis
Muzika sustiprina ar slopina žmogaus vidinius išgyvenimus? Pervargusiam organizmui reikia ne tik poilsio ar fizioterapijos, bet ir atpalaiduojančių muzikos garsų. Netgi stomatologijos kabinete skausmą ir įtampą padeda numalšinti speciali muzika. Lietuvoje sanatorijose ir kitose gydymo įstaigose steigiami muzikos terapijos kabinetai. Muzika tampa neatsiejama atsipalaidavimo bei gydymo proceso dalimi.
Muzikos terapiniu poveikiu naudojamasi tūkstantmečiais, tačiau kaip mokslas muzikos terapija pradėjo vystytis tik XX amžiaus viduryje. Muzikos terapija sietina su muzikos psichologija, aiškinančia žmogaus psichinius procesus ir poelgius, surištus su muzika. Ji naudojama sveikų žmonių ir ligonių psichinių ir emocinių sutrikimų gydymui. O kaip žmogaus organizmą veikia vienokia ar kitokia muzika, medicinos mokslas jau gali tiksliai nustatyti. Muzika veikia žmogaus sielą, vidinį pasaulį, emocijas, intelektą, nuotaiką, veiklumą. Pasiklausius, pavyzdžiui, Mocarto gali praeiti depresija, atsirasti noras dirbti, kurti. Ji padeda pakelti nuotaiką, formuoti pageidaujamas emocijas, atsikratyti įtampos, nerimo, baimės ir nemigos būsenų. Per muziką įmanoma išgyventi vidinius konfliktus, išlaisvinti slopinamus polinkius, pašalinti emocinę įtampą.
Amerikietis muzikos terapeutas D. Campbell tyrinėja muzikos poveikį sveikatai, kūrybingumui, emocinei gerovei. Klausydamiesi muzikos nejučia imame pagal ritmą judinti koją arba belsti ritmą pirštais, pradedame net ritmiškai kvėpuoti. Į harmoniją reaguoja kraujotaka, o į melodiją – emocijos. D. Campbell tyrimais parodė, kad muzika skatina endorfinų sintezę ir imunines funkcijas, gerina atmintį, koordinaciją ir netgi virškinimą, padeda atkurti teigiamus tarpusavio ryšius. Specialaus tyrimo rezultatai parodė, kad pacientai, kurie po sunkių operacijų klausėsi ramios muzikos, suvartojo tik pusę rekomenduotinos vaistų nuo skausmo dozės. Muzikos terapeutas D.Campbell teigia, kad Mocarto muzika veikia ypač pozityviai, nes ji yra paprasta, gryna, tačiau kartu ir slėpininga, skaidri.
Muzikos poveikis labai priklauso nuo asmens individualių savybių, jautrumo, muzikinio skonio, amžiaus, ir, suprantama, nuo konkretaus muzikos kūrinio. Vieni kūriniai mus slopina ir ramina, kiti – aktyvina, vieni migdo, kiti – skatina kūrybingumą, įkvepia. Pavyzdžiui, raminanti muzika – F. Shuberto „Ave Maria“, A. Vivaldi „Koncertas obojui ir styginių orkestrui A-moll“, W.A. Mocart „Koncertas obojui ir orkestrui C-dur“ ir kt. Aktyvinanti muzika – M. Ravel „Bolero“, J. Samartini „Simfonija F-dur“.
Kiekvienas žmogus skirtingai reaguoja į garsą - vienaip reaguoja, kai būna pavargęs, kitaip, kai sočiai pavalgęs. Labai svarbu ir aplinka.
Muzikos terapija arba muzikinė psichoterapija padeda įveikti protinį pervargimą, neurozes, kai kurias psichosomatines ligas. Atpalaiduojanti muzika puikiausiai tinka po įtempto darbo, fizinio krūvio. Atsipalaidavimui skirta muzika yra lėtesnio tempo, neturi aukšto dažnio garsų. Ji pasirenkama individualiai. Paprastai tai būna klasikinė muzika, gamtos garsus mėgdžiojantis kūrinys. Siūlytini kūriniai: S. Regal „Gentleness“, J. Hoffman „Deep Dreams“ ir kt. Rekomenduojama Mocarto, Vivaldžio, Hendelio, Rosinio, Ravelio ir kitų klasikų kūriniai.
Muzikos terapiją gali taikyti tik reikiamo išsilavinimo specialistas, parenkantis kūrinius pagal terapijos tikslus.
Muzikos terapija naudojama ne tik gydymo tikslams. Nėštumo metu muzikos terapija rekomenduojama kaip bendravimo priemonė su negimusiu vaiku bei vaiko ir mamos sveikatos stiprinimui pašalinant susikaupusį stresą. Patyrusiai stresą ar sudirgusiai besilaukiančiai moteriai būtų naudinga pasiklausyti klasikinės muzikos, o nuo šešto nėštumo mėnesio – leisti paklausyti ir vaikeliui.
Daiva Širkaitė,
Susiję straipsniai
