Gydant obsesinį kompulsinį sutrikimą svarbus uždegimo slopinimas (1)
Obsesinis kompulsinis sutrikimas – varginanti psichinė būklė, kurią gydyti labai sunku dėl neaiškios kilmės. Vis dėlto situacija gali pasikeisti, nes nauji tyrimai obsesinį kompulsinį sutrikimą sieja su uždegimu smegenyse.
Medicinos žinynuose obsesinis kompulsinis sutrikimas apibrėžiamas kaip varginančios įkyrios beprasmės mintys ir veiksmai.
Obsesijos dažnai supaprastintai apibūdinamos kaip įkyrybės ir apima įkyrias mintis, idėjas, vaizdinius, potraukius, kurioms pacientas nori pasipriešinti, bet to padaryti negali.
O kompulsijos – beprasmiški veiksmai ir ritualai, atsirandantys kaip obsesijų pasekmė. Žmogus suvokia savo minčių ir veiksmų beprasmiškumą, tačiau negali tam pasipriešinti ir itin apsisunkina sau gyvenimą.
Nors dažnai vieni psichikos sutrikimai turi labai plonytę, vos matomą ribą, skiriančią nuo kitų psichikos sutrikimų, šį sutrikimą itin stipriai lydi įkyrus visko tikrinimas, skaičiavimas, baimės, abejonės, prisiminimai, potraukiai. Fiziškai matomas paciento judesių sulėtėjimas, nereikalingų daiktų kaupimas, rankų plovimas ir kt.
Kaip ir daugeliui psichikos patologijų, taip ir čia - nėra surastos priežastys, kodėl vieni žmonės suserga šiuo sutrikimu, kiti – ne. Mažai žinių apie kilmę apsunkina ir gydymą medikamentais. Kiek geriau sekasi taikant medikamentus ir kognityvinę elgesio terapiją.
Tačiau tam, kad priartėtų prie kasdienybę sunkinančios ligos pamatų, mokslininkai nusprendė ištirti uždegiminius smegenų procesus, vykstančius sergant liga. Apie tai rašoma JAMA Psichiatry leidinyje.
Nors uždegimas – natūralus ir būtinas procesas organizme, šio proceso nekontroliuojant, išsivysto daugybė ligų, kaip reumatoidinis artritas, aterosklerozė ir kitos.
Mokslininkai jau seniau buvo atkreipę dėmesį ir į uždegiminius procesus smegenyse. Juos siejo su bipoliniu afektiniu sutrikimu, depresija, šizofrenija. Tačiau kaip yra su obsesiniu kompulsiniu sutrikimu?
Vieno tyrimo, atlikto Kanados mokslininkų, rezultatai buvo aiškūs: žmonių, sergančių minėtu sutrikimu, tam tikruose smegenų regionuose uždegiminių reakcijų pastebėta net 32 proc. daugiau. Tyrime dalyvavo 20 sveikų pacientų, 20 sergančių obsesiniu kompulsiniu sutrikimu. Naudotas pozitronų emisijos tomografas.
Įdomu ir tai, kad didžiausi uždegiminiai procesai nustatyti smegenyse tų sergančių asmenų, kurie prisipažino jaučiantys didžiausią stresą, kovojant su įkyriomis mintimis ir potraukiais.
Kokia nauda galėtų būti iš tokių tyrimo rezultatų? Ogi ta, kad rinkoje egzistuoja daugybė priešuždegiminių vaistų. Gali būti, kad eksperimentuojant su jau esančiais vaistais ar modifikuojant jų molekules greitai galima atrasti tinkančius ir psichinėms ligoms gydyti. Tarp jų – ir obsesiniam kompulsiniam sutrikimui.
Susiję straipsniai
