Grūdintis ne vėlu ir žiemą(1)
Dažnai manoma, kad organizmo atsparumą virusams galima didinti tik šiltuoju metų sezonu bei rudenį. Sveikuolio Antano Virbūno teigimu, grūdinimosi procedūras reikėtų tęsti ir atšalus orams.
„Grūdinimasis – tai nuoseklus organizmo pratinimas prie skirtingų temperatūrų, pirmiausia – prie šalčio. Žmonės nebevertina grūdinimosi, todėl taip dažnai ir serga sloga, kvėpavimo takų bei peršalimo ligomis“, - teigė A. Virbūnas, grūdinimąsi praktikuojantis jau antrą dešimtmetį.
Pasak jo, grūdinimuisi reikia psichologinio nusiteikimo bei pasitikėjimo savimi. Svarbu tam pasirinkti tinkamas priemones ir jų poveikio trukmę ilginti palaipsniui, sieti jas su malonumu, bet ne su kančia ar prievarta.
„Dažnai žmonės grūdinasi sukandę dantis – toks požiūris ilgainiui lemia išsisukinėjimą nuo procedūrų ar netinkamą jų atlikimą. Būtina suvokti, kad grūdinimasis gelbsti organizmui, bet ne kenkia jam“, - aiškino sveikuolis.
Vienas iš efektyviausių grūdinimosi būdų – kontrastinio vandens procedūros. Patartina pradėti nuo kūnui malonios vandens temperatūros ir pamažu pratintis prie šalto vandens, pavyzdžiui, nusimaudyti vonioje, o po jos apsilieti vėsiu vandeniu. Grūdimosi procedūros iš pradžių turėtų trukti trumpesnį laiką, vėliau jas reikėtų nuosekliai ilginti.
„Galima kasdien ruošti kojų voneles: vieną dubenį pripildykite maždaug 40 laipsnių temperatūros, kitą – ne šiltesniu kaip 30 laipsnių temperatūros vandeniu. Keletą sekundžių kojas mirkykite karštame vandenyje, po to – šaltame. Procedūrą kartokite bent 3-4 kartus – kaskart šalto vandens temperatūrą mažinkite po vieną laipsnį tol, kol vandens temperatūra nukris 20 laipsnių“, - mokė A. Virbūnas.
Jauni bei sveiki žmonės gali išbandytų ir staigų grūdinimosi būdą, pavyzdžiui, apsipylimą vandeniu iš kibiro, maudymąsi žiemos metu jūroje ar atvirų vandens telkinių lediniame vandenyje. Sveikuolio teigimu, trumpalaikė šalto vandens dozė suaktyvina medžiagų apykaitos procesus ir apsaugines organizmo funkcijas.
„Kita grūdinimosi priemonė – buvimas gryname ore. Užuot ilgai sėdėję prie televizoriaus ar pietų stalo, kasdien bent pusvalandį pasivaikščiokite. Tai darykite bet kokiu oru. Žinoma, kvėpavimo takų peršaldyti nereikia, todėl vaikščiodami stenkitės nekvėpuoti per burną ir kuo mažiau kalbėkite. Grįžę namo nusiaukite ir pavaikščiokite basomis“, - patarimus dalijo pašnekovas.
Išvengti peršalimo padeda ir sportas bei fizinis krūvis. Jie teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą, išjudina visą organizmą. Jeigu sportuoti nepatinka, galima apsilankyti baseine ar pirtyje.
Almutė Blaževičiūtė
Susiję straipsniai
