Planinių operacijų apimtys pradėjo augti, kai prasidėjo vakcinavimas nuo COVID-19 infekcijos ir ėmė mažėti sunkiai sergančiųjų, gydomų stacionare, skaičius. Šiuo metu atliekamos visos planinės operacijos be apribojimų, o pacientai noriai grįžta į poliklinikas. Chirurgas primena, kaip pasiruošti operacijai bei kaip greičiau po jos atsigauti.
„Šiuo metu atliekamos visos planinės operacijos be apribojimų. Karantino metu buvo atliekamos daugiausiai tik neatidėliotinos operacijos ir operacijos dėl onkologinės ligos. Švelnėjant karantinui, pirmiausiai sugrįžo dienos chirurgijos operacijos – išvaržų plastikos ir tulžies pašalinimo operacijos“, – apie šiandienines aktualijas ligoninėje pranešime žiniasklaidai pasakoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų Chirurgijos klinikos abdominalinės chirurgijos gydytojas Justas Žilinskas.
Jo teigimu, siekiant geriausių gydymo rezultatų būtina tinkamai pasiruošti prieš operaciją – atsisakyti žalingų įpročių, sportuoti, koreguoti mitybą. Onkologine liga sergančiam ir išsekusiam pacientui ji paskiriama likus 2-4 savaitėms iki operacinio gydymo.
„Subalansuota mityba ypač svarbi esant mitybos nepakankamumui, kai pacientas dėl ligos suvartoja nepakankamą maisto kiekį. Mitybos nepakankamumą parodo normos ribos nesiekiantis kūno masės indeksas (KMI) ir kūno svorio sumažėjimas per trumpą laikotarpį“, – pažymi pilvo chirurgas.
Mitybos nepakankamumas – grėsmė operacijos rezultatams
Pasak chirurgo J. Žilinsko, esant nepakankamos mitybos būklei išsekusių pacientų organizme ženkliai sumažėja statybinių medžiagų resursų, kurie reikalingi sveikimui pooperaciniu laikotarpiu, todėl po operacijos didėja komplikacijų ir infekcijų rizika, ilgėja žaizdų gijimo laikas, pacientui daugiau laiko tenka praleisti ligoninėje. Siekiant išvengti prastesnių operacijos rezultatų, rekomenduojama kaip įmanoma anksčiau, priešoperaciniu laikotarpiu, optimizuoti paciento mitybą bei kūno svorį.
Mitybos nepakankamumu gali sirgti net ir iš pirmo žvilgsnio normalaus kūno svorio žmonės, todėl ši liga, mediko teigimu, dažnai tampa tarsi nematoma. Diagnozei patvirtinti svarbu įvertinti paciento svorio pokytį pastaraisiais mėnesiais bei suvalgomo maisto kiekį paskutinę savaitę.
„Norint pasiekti geresnių rezultatų, rekomenduojame medicininės paskirties gėrimus, kurie yra praturtinti baltymais, angliavandeniais, riebalais, omega-3 riebiosiomis rūgštimis, vitaminais, skaidulomis ir mineralinėmis medžiagomis. Prieš operaciją 2 valandas vengiant badavimo, streso, skiriame gėrimus su angliavandeniais. Šiuos medicininius gėrimus rekomenduojama vartoti tiek prieš operacijas, tiek pooperaciniu laikotarpiu. Klinikiniai tyrimai rodo, kad šie gėrimai sumažina pooperacinio laikotarpio komplikacijas, pacientas greičiau sveiksta ir grįžta į normalų gyvenimą“, – pažymi chirurgas J. Žilinskas.
Sveikimo procesui ne mažiau reikšmingas laikas iškart po operacijos. „Pacientui rekomenduojama tą pačią dieną po operacijos stotis ir vartoti skysčius, o kitą dieną skirti „skystą“ dietą. Tokiu būdu pacientai greičiau grįžta į įprastą gyvenimo ritmą“, – kalba medicinos specialistas.
Pagrindinės pacientų klaidos pagal chirurgą
Po ligos pacientui reikia daug maistingų medžiagų: gerųjų riebalų, baltymų ir kompleksinių angliavandenių. Žmogui po ligos ar operacijos dažnai sutrinka virškinimo veikla, kamuoja prasta psichologinė savijauta, prarandamas apetitas, dėl to gali grėsti mitybos nepakankamumas. Tuomet pacientui, pasak pilvo chirurgo, jau reikia papildomo subalansuoto visaverčio maitinimo, kuriame būtų tiek riebalų, tiek angliavandenių, o visų svarbiausia – baltymų, kurie yra pagrindinė statybinė medžiaga.
„Kai pacientas viduriuoja, vemia, mažai valgo ar badauja, reikėtų galvoti apie papildomo maitinimo įvedimą. Jei po ligos nustatomas mitybos nepakankamumas ar jo rizika, reikia skirti papildomą maitinimą – tai galėtų būti tiek medicininės paskirties gėrimai, kurių galima įsigyti vaistinėse, tiek enteriniai mišiniai ar mityba į veną“, – aiškina chirurgas J. Žilinskas.
Anot jo, badavimas prieš operaciją ar po jos yra nerekomenduojamas. Badaujant kūnas atsiduria stresinėje situacijoje – tuomet nevyksta gijimo procesas, prarandama svarbiausia statybinė medžiaga – baltymai, dėl to ima nykti raumeninė masė, sumažėja miokardo (širdies raumens) galingumas, mažėja ištvermė, blogėja kvėpavimo funkcija.
„Mažėjant raumeninei masei po ligos ar operacinio periodo, prastėja gyvenimo kokybė. Todėl reikėtų ne tik nebadauti, bet ir į savo kasdienybę įtraukti bent minimalius fizinius pratimus raumenų stiprinimui, juos derinti su pilnaverte mityba. Jei žmogus visiškai išsekęs, rekomenduojama mankštą atlikti su kineziterapeuto pagalba. Reabilitacija po ligos ar operacijos yra tokia pati svarbi kaip ir mityba“, – komentuoja pilvo chirurgas J. Žilinskas.
Dėl asmeninių sveikatos problemų VLMEDICINA.LT rekomenduoja kreiptis į šeimos gydytoją arba su jo siuntimu – į specialistą. Atsakymai, publikuojami portale, jokiais būdais negali pakeisti gydytojo konsultacijos.