Greitosios medicinos pagalbos reforma – tarp skubos, sumaišties ir nežinios(1)

Sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad jau iki  rugpjūčio 1 dienos visoje Lietuvoje bus įgyvendinta greitosios medicinos pagalbos reforma. Praėjusią savaitę kartu su Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stotimi oficialiai pristatę  reformos principus jos atstovai  tikino, kad visų savivaldybių atstovai jau surado būdų, kaip įgyvendinti reformą savivaldybėse. Bet iš tikrųjų savivaldybių atstovai vis dar gūžčioja pečiais dėl daugelio neišpręstų reformos klausimų ir kylančios sumaišties.

Reklama

Iki greitosios medicinos pagalbos reformos pradžios Lietuvoje kiekviena savivaldybė turėjo savo greitosios pagalbos dispečerinę, kuri į gyventojų iškvietimus siųsdavo savivaldybei priklausančias greitosios pagalbos brigadas. Iš viso veikė 54 viešosios įstaigos, kurių steigėjai yra savivaldybių tarybos, ir 4 privačios greitosios medicinos pagalbos įstaigos. Iki reformos Lietuvoje veikė 56 dispečerinės tarnybos.

Palyginkime: Latvijoje visos brigados valdomos vienos dispečerinės tarnybos su keturiais filialais, Estijoje – trijų dispečerinių tarnybų, Austrijoje viena dispečerinė tarnyba aptarnauja 2 milijonus gyventojų.

Septyniolika savivaldybių Lietuvoje turėjo tik po vieną brigadą su greitosios pagalbos automobiliu.

Valdžios atstovams paskaičiavus nuspręsta, kad Lietuvoje galiojusi sistema yra neefektyvi ir nesaugi, todėl nuo šių metų pradžios pagal ministro įsakymą jokia savivaldybė negali turėti tik vieno automobilio. Mažiausiai savivaldybėje turi veikti dvi brigados.

Ligonių kasos greitąją medicinos pagalbą teikiančioms įstaigoms skiria lėšų pagal gyventojų skaičių. Greitosios medicinos pagalbos paslaugų kaina už vieną miesto gyventoją buvo 43,50 balo (38,7 Lt), o už vieno kaimo gyventojo  - 48,40 balo (43 Lt).

Įstaigoms, kurios neišgali  išlaikyti dviejų brigadų, reikia jungtis su kitomis savivaldybėmis.

Kai kurios savivaldybės iki šiol vis bandydavo sukaupti lėšų ir  išlaikyti dvi brigadas, tam kartais panaudojusios savivaldybės dispečerinei tarnybai skirtas lėšas. Anksčiau šios lėšos buvo skiriamos kartu – ir brigadoms, ir tarnybai. Tačiau dabar šie krepšeliai atskirti, tad savivaldybėms nori nenori tenka atsisakyti savo dispečerinių tarnybų ir prisitaikyti prie antrojo greitosios medicinos pagalbos reformos siekio – Lietuvoje palikti tik 10 dispečerinių tarnybų.

Dėl šių dviejų problemų – sunkumų išlaikyti dispečerines tarnybas, ribotų galimybių išlaikyti dvi brigadas, o gal veikiau tiesiog būtinybės jungtis su kitomis savivaldybėmis dalijantis automobiliais kai kurių savivaldybių valdžios atstovai vardija rizikas ir problemas ir jautriai reaguoja pavadinti „probleminiais“. Taip juos įvardijo sveikatos apsaugos viceministrė Janina Kumpienė per oficialųjį, SAM organizuotą, reformos pristatymą.  

 „Nei mes probleminiai, nei ką. Gyvename ir dirbame toje pačioje Lietuvoje, laikomės ir vykdome tuos pačius įstatymus. Jeigu turime argumentų, galvojame apie žmones, matome grėsmes, rizikas ir problemas, vadinasi, esame „probleminiai“, – „Vakarų Lietuvos medicinai“ replikavo Molėtų rajono savivaldybės meras Stasys Žvinys.

„Problemine“ buvo pavadinta ne tik Molėtų, bet ir  Skuodo rajono savivaldybė.

Būtų gerai prijungti ir Latviją

„Mes nesame nusiteikę prieš greitosios medicinos pagalbos pertvarką. Bet reikia pasiruošus ją daryti, – sakė S. Žvinys. – Molėtų rajonui pagal gyventojų skaičių nepriklauso turėti dviejų brigadų. Čia gyventojų tankis nedidelis – 14 žmonių 100 hektarų. Tarkime, būtų viena greitoji, kuri išvažiuotų į Vilnių dėl chirurginių arba akušerinių paslaugų, o tuo pat metu kas nors atsitiktų rajono pakraštyje, būtų tikrai baisu, jeigu neturėtume antrosios brigados. Todėl geriau turėti dvi brigadas, kaip iki šiol ir bandydavome daryti. Bet dabar jau dėl to kyla sunkumų. Po siūlomo brigadų sujungimo tektų kviestis brigadą iš Utenos. Kiek laiko truks, kol ji atvažiuos? Valdžia sako, kad galime turėti dvi brigadas, bet antrąją reikėtų išlaikyti patiems. Bet tai yra neteisinga, nes greitoji pagalba yra valstybės, o ne savivaldos teikiama paslauga.“

S. Vainoras abejoja, ar po brigadų sujungimo su kitos savivaldybės brigadomis pacientus greitoji pagalba pasieks greičiau, kaip deklaruoja reformos kūrėjai.

„Mes esame prie Latvijos, be to, mūsų rajone nuo vieno krašto iki kito yra tolimas kelias. Vos 20 kilometrų nuo mūsų yra Latvijos Priekulės miestas, kuriame veikia gera ligoninė. Būtų daug ekonomiškiau ligonius vežti ten, o ne į už 80 kilometrų esančią Klaipėdą“, – svarstė Skuodo rajono meras.

Jis bandė užsiminti apie šias tarptautines galimybes SAM atstovams, tačiau iš valstybinės valdžios išgirdo, kad tai būtų sudėtinga dėl apmokėjimo tvarkos kaimyninės šalies greitosios medicinos pagalbos teikėjams. Nors, sakė S. Vainoras, su Latvijos gaisrininkais susitarti pavyko. Panašu, kad medicinos srityje racionalūs pokyčiai prasidės įgyvendinus Pacientų mobilumo direktyvą, pagal kurią gydytis galėsime visoje Europoje.

Abejoja ekonomine nauda

Molėtų ir Skuodo rajonų savivaldybėms galimybė išlaikyti antrąją brigadą sumažėja atskyrus dispečerinės ir brigadų išlaikymo krepšelius. Sujungus dvi savivaldybes, kai vienoje iš jų mažiau nei dvi brigados, savivaldybės gautų papildomai po du balus kiekvienam gyventojui. Tačiau tai netenkina kai kurių savivaldybių ir jos vis tiek ieško išimtinių galimybių neatiduoti savo turimų automobilių į kitą savivaldybę ir turėti dvi brigadas.

„Kadangi prie mūsų arčiausiai yra Utena, tektų jungtis prie jos. Iš esmės mums nesvarbu, iš kur atvažiuos greitoji – iš Vilniaus ar iš Utenos – svarbu, kad atvažiuotų laiku. O taip gali ir nebūti. Jeigu reforma apimtų visą Lietuvą, būtų kita kalba, o dabar galima bus keistis tik su tomis, su kuriomis esame susijungę. Manau, kad taip galime susikurti problemą. Buvo atvejų, kai iš Vilniaus greitoji važiavo į Širvintas, o iš Širvintų teko kviestis į Vilnių. Kažin kiek tai kainavo ne tik laiko, bet ir ekonomine prasme? Prieš tokius dalykus reikia devynis kartus pamatuoti, o dešimtą kirpti“, – savo nuogąstavimais dalijosi S. Žvinys.

Taip pat politikas nerimavo, kad iki šiol neaišku, kur būtų dislokuojami greitosios pagalbos automobiliai po brigadų sujungimo. Jis svarstė, kokia nauda savivaldybei išlaikyti kad ir vieną savo brigadą, jeigu ji bus dislokuojama kitos savivaldybės teritorijoje. „Juk tada vėl iškyla klausimas, per kiek laiko ji atvažiuos iki mūsų rajono gyventojo“, – kalbėjo Molėtų rajono meras.

Jis mano, kad jeigu kuri nors savivaldybė neprisidės prie reformos, ji bus laikoma nepaklusnia ir nebus finansuojama. Tokiu atveju esą gali būti skelbiamas konkursas vykdyti greitosios pagalbos funkcijas. Konkursą Molėtuose, pavyzdžiui, galėtų laimėti ir Vilniaus Greitosios medicinos pagalbos stotis. Vis dėlto politikas prašė nerašyti, kad jo atstovaujama savivaldybė neprisijungs prie reformos nuo „probleminėms“ savivaldybėms nurodytos rugpjūčio 1 d. 

„Dar liko daugiau nei savaitė. Per tą laiką galima tartis su kitais rajonais. Gal susitiksime su Vilniaus greitąja, gal jungsimės prie jos, nes Utena dar neturi pasirengusi savo dispečerinės. Kiek žinome, ji ir pati dar galvoja, ar verta investuoti į modernią dispečerinę. Tikiuosi, kad kai Valstybinė ligonių kasa, SAM matys, kad darome veiksmus, nesiims kraštutinių priemonių, jeigu laiku nespėsime įvykdyti reformos reikalavimų“, – vylėsi S. Žvinys.

Nerimauja, ar klaipėdiečiai supras žemaičius

Skuodo rajono savivaldybės meras S. Vainoras nuogąstauja ir dėl bendravimo tarp skirtingų regionų gyventojų problemų. Neretai nutinka, kad žemaičių tarmės nesupranta kitur gyvenantys lietuviai.

„Mes esame žemaičiai. Tarkime, mūsų brigadas valdys dispečerinė Klaipėdoje. Pavyzdžiui, kas bus, kai paskambins dispečerei tikra žemaitė senutė? Gali būti, kad klaipėdietė nesupras, ką senutė sako. Mūsų rajone gyvena per 20 tūkst. gyventojų, tad dispečerės pažįsta vietinius žmones, kur jie gyvena. Skuodiškei dispečerei lengviau suprasti, kur gyvena kokia nors senutė negu klaipėdietei. Kita problema ta, kad būna tokių žmonių, kurie į greitąją skambina kelis kartus per savaitę. Vietinė dispečerė gali geriau suprasti, kur tikra problema ir kur siųsti brigadą – pas tą nuolatinį skambintoją ar kitur, jeigu iškvietimai vyksta tuo pat metu“, – kalbėjo S. Vainoras.

Reforma – tik senų reikalavimų įgyvendinimas

Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausiasis gydytojas Rimvydas Juodviršis įsitikinęs, kad pertvarka, vykstanti grietosios pagalbos srityje, negali vadintis reforma.

„Niekas ypatingai nesikeičia, – nedaugžodžiavo R. Juodviršis. – Pagalbos reikalavimai lieka tokie patys, apmokėjimo tvarka įvesta jau prieš dvejus metus ir niekas dėl to nenumirė, o sistema nuo to tapo tik skaidresnė. O tai, kas dabar vyksta, kai kam sukelia dvi problemas: kiekviena greitosios pagalbos tarnyba privalo organizuoti dvi brigadas ir centralizuoti dispečerines. Reikalavimas dėl dviejų brigadų šiaip jau galioja nuo 2006 m. Tiesiog jis nebuvo vykdomas. Dabar SAM reikalauja vykdyti, o smulkieji reiškia nepasitenkinimą. Dabar Skuodas nori kuo greičiau atiduoti savo dispečerinės pagalbos funkcijas, nes pamatė, kad pinigai maži dispečerinei. Mes perimsime juos, kai įkursime dispečerinę.“

R. Juodviršis sakė, kad įkurti dispečerinę gali užtrukti. Ji turėtų kainuoti apie 1,5 milijono litų, o lėšų niekas tam nenori skirti. Įkūrus centralizuotą dispečerinę reikia lėšų ir įrangai greitosios medicinos pagalbos automobiliuose.

„Gal, pavyzdžiui, Telšiai pirmieji viską pasidarys, tada mes jungsimės prie jų. Dabar esmė yra finansavimas ir sulaukti reikalavimų dispečerinėms, o ne skubėti daryti bet kaip, kaip kai kurios savivaldybės pasidarė. Tai nesaugu, nes kai kur brigadoms duoti tiesiog mobilieji telefonai, o ne racijos“, – labiau palaukti buvo linkęs R. Juodviršis.

Zita Voitiulevičiūtė