Gimdos fibroidai: paplitimas, simptomai, menedžmentas(2)

Gimdos fibroidas (mioma ir leiomioma) yra labiausiai paplitęs gėrybinis gimdos auglys, kilęs iš lygiųjų gimdos raumenų. Nors gimdos fibroidų atsiradimo priežastys nėra žinomos, daugelis klinikinių studijų patvirtino, kad jų augimas yra tiesiogiai susijęs su lytiniais hormonais estrogenu ir progesteronu. Gimdos fibroidai gali pasireikšti klasikiniais simptomais ar būti asimptominiai. Vienaip ar kitaip jie negatyviai veikia moters gyvenimo kokybę. Specialistai ir mokslininkai ieško būdų, kuriais būtų galima palengvinti nemalonius jutimus moterims su gimdos fibroidais.

Įtakos turi lytiniai hormonai

Gimdos fibroidams turi įtakos lytiniai hormonai, todėl jie retai nustatomi iki menarchės (mėnesinių atsiradimas) ir postmenopauzės (užgesus kiaušidžių funkcijai). Tai fertilaus amžiaus moterų gėrybinis auglys. Jo vystymuisi turi reikšmės ankstyva menarchė, paveldimumas, viršsvoris, gimdymų skaičius, rūkymas.

Neretai gimdos fibroidai yra asimptominiai, todėl nediagnozuojami. Klasikiniai simptomai, kurie pasireiškia moterims, turinčioms gimdos fibroidus, yra gausūs ir užsitęsę kraujavimai mėnesinių metu, dispareunija (lytiniai sutrikimai) ir pilvo skausmai.

Gimdos fibroidai yra dažniausia indikacija operaciniam gimdos pašalinimui -miomektomijai. Tačiau jų gydymui rekomenduojamas ir medikamentinis gydymas ar gimdos arterijų embolizacija. Nors esant gausiems kraujavimams iš gimdos taikomas gydymas geriamaisiais kontraceptikais ar progestinais, pagrįstų įrodymų apie šių preparatų gydomąjį poveikį gimdos fibroidams nėra. Kitos konservatyvaus gydymo priemonės - gonadotropinus atpalaiduojančio hormono antagonistai ar agonistai - nėra populiarūs dėl hipoestrogenemijos sukeliamo diskomforto. Gimdos fibroidų simptomams gydyti yra taikomos ne taip seniai rinkoje pasirodžiusios hormonais impregnuotos IUD („Mirena“), kurios netinka esant auglio deformuotai gimdos ertmei. Operacinis gydymas rekomenduojamas, atsižvelgiant į reprodukcijos planus ir pasireiškiančių simptomų sunkumą. Pasirinkimu gali būti miomektomija (tik fibroido pašalinimas), endometriumo (gimdos gleivinės pašalinimas) ablacija ar histerektomija (gimdos pašalinimas).

Kraujavimas iš gimdos

2009 metais buvo atlikta plati tarptautinė studija, kurioje dalyvavo 21479 reprodukcinio amžiaus (15-49 m.) moterys iš aštuonių valstybių. Tyrime buvo naudojami online apklausos apie pacienčių simptomus ar gydymo patirtis duomenys.

Tyrimo rezultatai parodė, kad gimdos fibroidų paplitimas svyravo nuo 4,5 proc. (JK) iki 9,8 proc. (Italija) ir siekė 9,4 proc. (JK) ir 17,8 proc. (Italija) 40-49 amžiaus grupėje. Moterys, kurioms buvo nustatyti gimdos fibroidai, dažniau skundėsi kraujavimu iš gimdos, nei tos, kurioms tokia diagnozė nebuvo nustatyta: sunkūs kraujavimai sudarė atitinkamai 59,8 proc. ir 37,4 proc., užsitęsę kraujavimai 37,3 proc. ir 15,6 proc., kraujavimai tarp mėnesinių 33,3 proc. ir 13,5 proc., dažnos mėnesinės 28,4 proc. ir 15,2 proc., acikliniai kraujavimai 36, 3 proc. ir 23, 9 proc.

Be to, moterys dažniau skundėsi skausmais: lėtiniais skausmais - atitinkamai 14,5 proc. ir 2,9 proc., skausmingais lytiniais santykiais 23,5 proc. ir 9,1 proc., skausmais, susijusiais su ciklu, iki 59,7 proc. ir 52 proc., spaudimo į šlapimo pūslę požymiais 32,6 proc. ir 15,0 proc.

Neigiamai paveikė gyvenimo kokybę

53,7 proc. moterų nurodė, kad simptomai negatyviai paveikė jų gyvenimo kokybę per pastaruosius 12 mėnesių, nes turėjo įtakos lytiniam gyvenimui (42, 9 proc.), elgesiui darbe (27,7 proc.), šeimyniniams santykiams (27, 2 proc.).

Tokiu būdu, buvo padaryta išvada, kad gimdos fibroidai yra plačiai paplitusi būklė fertilaus amžiaus moterų tarpe, kuri yra įvairių kraujavimų ir skausmo simptomų, pasireiškiančių šių moterų tarpe priežastimi. Simptomai,

kuriais pasireiškia gimdos fibroidai gali turėti negatyvios įtakos įvairiems moterų gyvenimo aspektams ir jo kokybei.

Svarbiausia – ankstyva diagnozė

Gydytojas ginekologas Virginijus Diržauskas „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė, kad pablogėjusia gyvenimo kokybe besiskundžiančios moterys dažniau turi psichologinių problemų, nes gimdos mioma netrukdo lytiniams santykiams. „Reakcija į diagnozę priklauso individualiai nuo kiekvienos moters. Vienas tai labai išgąsdina, - kalbėjo gydytojas. – Jei mioma laiku diagnozuota, ji tiesiog stebima. O moterys prisiklauso įvairių gandų, kad tuoj reikia operuoti“.

Miomos gydymo būdas, pasak V. Diržausko, priklauso nuo individualaus atvejo. „Mioma gali būti labai maža, tada tik reguliariai stebima, o gali augti į gimdos ertmę, tada laukia operacijos kelias. Tačiau nebūtinai išoperuojama gimda. Gali būti miomos išlukštenimas iš gimdos ertmės, - aiškino ginekologas. – Jei mioma labai didelė, moterį kamuoja pilvo skausmai, o ji išauga iki sunkiai protu suvokiamo matmens, tada gali tekti šalinti ir gimdą“.

Tačiau apskritai gimdos miomos labai bijoti nereikėtų, - sakė pašnekovas. Tai – gerybinis auglys. Svarbiausia jį laiku diagnozuoti ir neleisti jam išaugti. „Šiemet Lietuvos rinkoje pasirodė ir vaistai „Esmia“. Tačiau vienai pacientei jų skiriama tik trys pakuotės, - sakė V. Diržauskas. – Svarbiausia, kad moterys reguliariai tikrintųsi pas ginekologą, nes mioma gali nesukelti jokių simptomų. Jai aptikti pakanka patikros kartą per metus, bet geriausia tikrintis kas šešis mėnesius“.

 vlmedicina.lt

 Šaltinis:

Anne Zimmermann; David Bernuit; Christoph Gerlinger; Matthias Schaefers; Katharina Geppert, „Prevalence, Symptoms and Management of Uterine Fibroids“, BMC Womens Health. 2012;12(6)