Gerinamas pacientų aptarnavimas dėl sąnarių endoprotezavimo
Nuo šiol gyventojai, savo lėšomis įsigiję sąnario endoprotezą bei norėdami gauti kompensaciją iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto, turės pateikti kur kas mažiau dokumentų.
Tai numatyta sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos įsakymu patvirtintoje naujoje tvarkoje, kuria siekiama sumažinti apdraustiesiems tenkančią administravimo naštą.
Taigi nuo šiol kreipiantis į teritorines ligonių kasas nebereikės pateikti sąnario endoprotezo įsigijimo išlaidų apmokėjimą patvirtinančio dokumento. Taip pat atsisakoma notaro patvirtinto originalo, kad skirta kompensacija būtų pervesta į kito asmens banko sąskaitą. Trečia įsigaliojusi naujovė – nebereikės pateikti asmens mirties liudijimo kopijos, jei žmogus mirė, nesulaukęs kompensacijos už savo lėšomis įsigytą sąnario endoprotezą.
Kadangi teritorinių ligonių kasų darbuotojai konsultuoja besikreipiančius sąnarių endoprotezavimo klausimais gyventojus, nauja tvarka kartu nustatyta, jog prašymus dėl gydymo įstaigos keitimo, dėl grąžinimo į eilę ir pakartotinio sąnario endoprotezavimo skyrimo apdraustasis nuo šiol pateiks nebe Valstybinei ligonių kasai (VLK), o teritorinei ligonių kasai. Pastarosios darbuotojai prašymą užregistruos VLK Eilių ir atsargų valdymo informacinėje sistemoje ir apie tai informuos apdraustąjį.
Ligonių kasų specialistai primena, jog PSDF biudžeto lėšomis centralizuotai perkami kelio, klubo, peties, alkūnės ir čiurnos sąnario endoprotezai bei jų priedai. O pacientams, kurie endoprotezus įsigyja savo lėšomis, yra išmokama nustatyto dydžio kompensacija.
Kasmet Lietuvoje atliekama apie 9,5 tūkst. klubo ir kelio sąnarių keitimo operacijų, kurias apmoka ligonių kasos.
Ar apdraustajam reikalinga sąnarių endoprotezavimo operacija, nusprendžia gydytojas ortopedas traumatologas. Pas jį konsultacijai siunčia bendrą paciento būklę įvertinęs šeimos gydytojas.
Susiję straipsniai
