Geno mutacija atsakinga už polinkį į alkoholį(1)

Mokslininkų komanda iš penkių Didžiosios Britanijos universitetų nustatė geną, atsakingą už alkoholio vartojimą, galintį peraugti į alkoholizmą. Neseniai atliktas tyrimas parodė, jog paprastos laboratorinės pelės nejaučia potraukio alkoholiui ir, galėdamos rinktis tarp vandens ir alkoholio, renkasi gerti vandenį. Tačiau pelės, turinčios mutavusį, Gabrb1 vadinamą geną, gavusios pasirinkimo teisę, dažniausiai renkasi ne vandenį, o alkoholį, tyrimo metu pastarasis sudarydavo beveik 85 proc. visų per dieną suvartojamų skysčių.

Reklama

Dr. Quentin Anstee teigimu, sunkiai suvokiama, kad mažytė vos vieno geno mutacija gali nulemti elgesio pasikeitimą, tokį, kaip išsivystęs polinkis į alkoholį. Šiuo metu mokslininkai siekia išsiaiškinti, ar šio geno mutacija žmogaus organizme gali turėti tokį patį poveikį, kokį turi pelėms.

Profesoriaus Howard Thomas vadovaujama mokslininkų komanda laboratorinėms pelėms atliko minimalius genetinius pakeitimus ir stebėjo jų potraukio alkoholiui kaitą. Tokiu būdu tyrėjai identifikavo Gabrb1 geną, nuo kurio potraukis alkoholiui priklauso bene stipriausiai. Pelės su minėto geno mutacija buvo pasiryžusios atlikti tam tikrus veiksmus (nuspausti svirtelę), vien tam, kad gautų skiesto alkoholio. Priešingai nei normalios pelės, jo tai darydavo ilgą laiką, o per valandą suvartojamo alkoholio kiekis būdavo pakankamas, kad pelės apsvaigtų ir prarastų gebėjimą koordinuoti savo judesius.

Nustatyta, jog polinkį alkoholiui lemia geno Gabrb1 mutacija, kuriai įvykus aktyvuojamos tam tikros medžiagos (žinomos kaip GABA ir GABAA), kurios yra atsakingos už malonumo ir atlygio pojūčius. Pokyčiai yra itin ryškūs sutelktiniame branduolyje – smegenų malonumo zonoje. Geno mutacija sukelia spontanišką elektrinį aktyvumą, o stiprėjant elektriniams signalams, kartu didėja ir noras gauti alkoholio. Mokslininkus nustebino tai, jog pelės buvo pasiryžusius dirbti vien tam, kad gautų alkoholio.

Remdamasis seniau atliktų tyrimų duomenimis, profesorius Howard Thomas teigia, jog yra žinoma, kad GABA sistema aktyviai dalyvauja kontroliuojant išgeriamo alkoholio kiekį. Naujausio tyrimo, atlikto su laboratorinėmis pelėmis, rezultatai rodo, kad vienos iš sudėtinių GABAA receptoriaus dalių yra itin reikšminga. Tyrimą atlikusių mokslininkų tikslas – modifikuoti šį procesą, pirmiausia jį pritaikant pelėms, o po to ir žmonėms.

Straipsnis parengtas įgyvendinant Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos NVO fondo remiamą paprojektį „NVO, veikiančių mokslo sklaidos srityje, tinklo stiprinimas, plėtojant jo institucinius gebėjimus“.

Parengta pagal: https://www.sciencedaily.com/releases/2013/11/131126123931.htm