Gegužio žiedai - vieniems džiaugsmas, kitiems - kankinanti liga
Šiemet pavasaris prasidėjo anksti. Jau kovo pradžioje pradėjo žydėti medžiai. Bet žydintis pavasaris, saulėtos dienelės džiugina ne visus. Kiekvieną pavasarį vis daugiau žmonių kankina varvanti nosis, daugkartinis čiaudulys, perštinčios, ašarojančios akys. Tai pavasarinė alergija.
Per pastaruosius porą dešimtmečių alerginiai susirgimai tapo sparčiausiai plintančia liga ir opia problema visame pasaulyje. Dabar maždaug vienas iš trijų planetos gyventojų kenčia nuo vienokios ar kitokios alergijos formos. Su kiekvienu dešimtmečiu sergančiųjų alergija skaičius dvigubėja. Ši liga virsta dvidešimt pirmojo amžiaus epidemija. Ekspertai prognozuoja, kad artimiausiu metu nuo įvairių alergijos formų ir bronchinės astmos gali kentėti daugiau nei 50 procentų planetos gyventojų.
Kaip atpažinti, gydyti pavasarinę alergiją, kaip keisti savo gyvenimo įpročius pasakoja Centro poliklinikos gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Nijolė Šuliokienė.
Pavasario – vasaros alergija pasireiškia trimis laikotarpiais. Ankstyvoji pavasarinė, kai žydi medžiai: alksniai, beržai, lazdynai ir kt. Antrasis laikotarpis – žolių: motiejukų, šunažolių, avinžolių ir kt. žydėjimo metas birželį ir liepą. Ir vėlyvasis laikotarpis, kai žydi kiečių šeimos piktžolės, kurių Lietuvoje auga 11 rūšių. Šių augalų žiedadulkės ir sukelia alergiją.
Kaip atskirti nuo paprastos slogos?
Dažniausiai alergija pradedama įtarti, kai į persišaldymą panašūs simptomai kartojasi tuo pačiu metų laiku. Pirmiausia reikia kreiptis į gydytoją alergologą ir išsitirti. Tai daryti reikėtų, kai žydėjimas jau baigėsi. Dažniausiai daromi odos dūrio mėginiai arba kraujo tyrimai. Atlikti diagnostiniai tyrimai svarbūs tiek diagnozuojant, tiek ir skiriant gydymą. Remdamasis laboratorinių tyrimų rezultatais gydytojas gali kiekvienam pacientui diagnozuoti ligą ankstyvojoje stadijoje, patvirtinti alerginės ligos kilmę. Nustatytas konkretus alergenas leidžia gydytojui alergologui pacientui rekomenduoti veiksmingas profilaktines priemones. Geriausias būdas išvengti kontakto su alergenais – žydėjimo metu išvykti į kitą klimato zoną, šiauriau arba piečiau.
Reikia keisti ir savo gyvenimo įpročius:
Laikykite uždarytus langus namuose ir darbe.
Pasivaikščioti į lauką eikite ryte arba vakare. Didžiausia žiedadulkių koncentracija ore paprastai būna nuo 10 iki 16 valandos.
Grįžę iš lauko persirenkite. Dėvėkite tokius drabužius, prie kurių nelimpa žiedadulkės: šilkas, linas.
Suriškite plaukus, nešiokite kepures.
Akis apsaugokite akiniais nuo saulės.
Lašinamos į akis dirbtinės ašaros ir akių lašai padės išplauti alergenus iš akių.
Alerginę slogą sumažins nosies plovimas pasūdytu vandeniu.
Venkite sodo darbų, žydėjimo laikotarpiu visus darbus sode patikėkite nealergiškiems šeimos nariams.
Jei turite veją prie namų, stenkitės, kad ji būtų kuo trumpesnė.
Palaikykite švarą namuose. Grindis ir baldus valykite drėgnu būdu, dažniau keiskite patalynę. Taip pašalinsite žiedadulkes, kurios kaip besistengtume vis tik patenka į mūsų namus.
Ar alergija išgydoma?
Gydytojos N. Šuliokienės teigimu, pakeitę savo gyvenimo įpročius taip, kad kuo mažiau kontaktuotumėte su žiedadulkėmis, galite gerokai sumažinti alergijos simptomus. Nėra kontakto – nėra ligos. Jei alerginės reakcijos vis tik kankina žmogų, taikomas medikamentinis, simptomus slopinantis gydymas. Tuo atveju, kai simptomai reiškiasi gana stipriai, ilgai, medikamentai nepadeda, gydytojas gali paskirti specifinę imunoterapiją. Gydoma tų žiedadulkių, kuriems žmogus alergiškas, ekstraktais ir pradedama po žydėjimo sezono. Žmogaus organizme susidaro alergenus blokuojantys antikūniai ir kai augalai vėl pražysta, organizmas į juos nebereaguoja. Gydymas užtrunka ne mažiau kaip 3 metus, yra gana sudėtingas ir brangus, bet juo alergiją galima visiškai išgydyti.
Jūratė Ūsienė
Susiję straipsniai
