Gargždų ligoninei – šeimininkas per prievartą(6)

Gargždų ligoninės,  neseniai išgyvenusios skausmingą reorganizaciją, medikus vėl slegia nerimas. Po reformos sukrėtimų nusistovėjusią jų darbinę rimtį lyg perkūnas iš giedro dangaus sukrėtė ketinimai prijungti jų įstaigą prie Jūrininkų ligoninės. Medikus glumina ne tiek galimas prijungimo faktas, o kad „šniukštinėjimas“ vyksta patyliukais, nesiremiant jokiu Vyriausybės nutarimu ar kitu oficialiu dokumentu.  O pasipiktinę Gargždų gyventojai įtaria net rezgamą sąmokslą.

Reklama

„Buvo staigmena, kai vyriausioji  gydytoja Alma Grikšienė  buvo pirmą kartą pakviesta į savivaldybę. Ten dalyvavo daktaras Jonas  Sąlyga. Paskui intensyviai buvo organizuojami  susitikimai su savivaldybės  administracija, dalyvaujant J. Sąlygai, viceministrui  Audriui Klišoniui, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriui Alfridui  Bumbliui. Buvo suplanuota, kad padarysime „namų darbus“ – užpildysime administracijos direktoriaus klausimyną ir nuvešime juos į Jūrininkų ligoninę. Turėjome pateikti informaciją apie išlaidas,  pajamas, gydytojų amžiaus vidurkį, kiek kainuoja mūsų maitinimas, skalbimas ir pan.  Kartu su savivaldybės gydytoja tuo tikslu vėliau važiavome į Jūrininkų ligoninę“, - „Vakarų Lietuvos medicinai“ pasakojo Gargždų ligoninės vyriausiosios gydytojos pavaduotoja medicinai Virgina Ruškienė.

Susirūpinę, kokiu pagrindu  Jūrininkų ligoninė reikalauja jų ataskaitų, medikai aiškaus atsakymo neišgirdę – esą prašoma informacija nesanti slapta.  Buvę paaiškinta, kad neva vykdoma  2009  metų Vyriausybės patvirtinta Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo programa, nors joje numatyta reorganizacija  Gargžduose padaryta prieš metus.

„Tolesniame žaidime mes  neturėtume dalyvauti, - joks jungimas prie uostamiesčio ligoninės nebuvo numatytas.  Galų gale Jūrininkų ligoninė pati nėra dar reorganizuota, jos likimas nėra aiškus“, - pasakojo V. Ruškienė.

Medikams skaudu, kad užmačios prijungti jų įstaigą prie kitos  ir to sumanymo priežastys  nebuvo išdėstytos tiesiai šviesiai visam kolektyvui – tokį susitikimą su atsakingais asmenimis tekę organizuoti patiems.  Jame išgirdę, kad  jokie slapti planai prijungti juos prie uostamiesčio ligoninės nerezgami – valdžia tik domisi, kokia paslaugų teikimo situacija ir perspektyva.

„Bet kodėl tie duomenys renkami atsiradus vienam „pirkliui“ ? – tokiomis kalbomis nenori patikėti gargždiškiai.

Kodėl būtent Jūrininkų ligoninė?

Medikus šokiruoja ir tai, kad nežinia kodėl jais domisi tik Jūrininkų ligoninė.  Jie įsitikinę, jog jei jau Gargždų gydykla  turi prarasti savarankiškumą, žmonėms būtų naudingiau, kad ji  priklausytų Respublikinei Klaipėdos ligoninei, nes joje teikiamų paslaugų spektras  platesnis ir labiau atitinka  kaimo žmonių poreikius.  Be to, dauguma jau dabar konsultuoti atvykstančių gydytojų dirba būtent Respublikinėje ligoninėje.

Medikai tarpusavyje paspėlioja,  kad galbūt siekiama Jūrininkų ligoninę sustiprinti taip, kad lovų skaičiumi ji pralenktų kaimynę Klaipėdos universitetinę ligoninę ir nebeliktų pagrindo ją vertinti kaip mažesnę ir prijungti prie didesnės.

„Jūrininkų ligoninė yra tretinio lygio, turi stiprias sritis, bet neturi pagrindinių rajono ligoninei reikalingų skyrių -  urologijos, akių ligų, ausų, nosies, gerklės, pulmonologijos, - abejoja jungimo tikslingumu dienos stacionaro chirurgė Vida Ronkaitytė.  – Per dieną kontaktuoju su bemaž  100 žmonių ir visi klausinėja, kaip bus toliau. Žmonės tikrai sunerimę.“

„Reforma – ne žmonėms“

Beveik 60-mečio sulaukusios Gargždų ligoninės medikai sakė netikį, kad gerai dirbančią ligoninę prijungus prie didesnės, pacientams bus geriau, kad pagerės darbuotojų sąlygos ar bus ženkliai sutaupyta lėšų. Jie tikina, kad rajono ligoninėje mažesnės eilės, žmonės geriau jaučiasi, pagaliau rajono ligoninės paslaugų įkainiai mažesni nei tretinio lygio specializuoto skyriaus, nereikia išleisti pinigų transportavimui.

„Jau patyrėme skausmingą reformą, atleidome 43 darbuotojus, susitaikėme su tuo, o dabar vėl nerimo dienos.  Mes manome, kad tokia reforma nieko gero neduotų. Gal mes patrauklūs tuo,  kad mūsų ligoninė moki, niekada neturėjome skolų, atlyginimai išmokami laiku, turime gerą aparatūrą, licencijas, specialistus, geras patalpas, šešias operacines? Tai geras kąsnis, kurį norima atsikąsti“, - svarstė Gargždų gydymo įstaigos darbuotojai.

Šiuo metu ligoninė turi  123 lovas – 50 slaugos ir palaikomojo, 73 intensyvaus gydymo reikmėms.  Po reorganizacijos neliko 10 chirurgijos, kelių reanimacijos lovų. Iš viso dirba 41 gydytojas, iš jų  24 savi, kiti antraeiliai.

„Puikiai  tvarkomės be kitų šeimininkų“, – priešiškumo rezgamiems planams neslėpė 16 metų ligoninėje dirbanti slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus vyresnioji slaugytoja Danguolė Česnienė.

Medikai  baiminasi, kad jų įstaigą prijungus prie kitos gali nelikti pacientams svarbių paslaugų, pvz., laboratorijos, nors ateitis piešiama rožinėmis spalvomis ir net žadama sugrąžinti „reanimaciją“.  Jie įsitikinę, kad tai tik gražūs pažadai, o realybė būtų kitokia.

Pacientai įtaria sąmokslą

Ligoninėje besigydantys ar juos aplankę artimieji taip pat nepraleido progos pakalbėti apie jų miesto ligoninės pranašumus. Jie tikino, kad Gargžduose aptarnaujama daug greičiau, nereikia laukti eilėse, o gydoma nė kiek ne prasčiau nei uostamiestyje ir net nesą reikalo duoti „vokelio“. Be to, didelis pranašumas  - buvimas arti namų.

O gargždiškė Albina Abelkienė su dukra pasakojo savo kailiu patyrusios uostamiesčio ligoninių  gydytojų nedraugiškumą, todėl esą jos baisisi net minties, kad jų ligoninė gali tapti Jūrininkų ligoninės filialu ar departamentu.

„Man buvo pripažintas plaučių uždegimas ir su greitąja nuvykome į Jūrininkų ligoninę. Tačiau ten pasakė, kad vietų nėra, nepadarė tyrimų, liepė važiuoti namo, ir vidurnaktį buvau palikta likimo valiai turėdama bemaž 40 laipsnių temperatūros ir didžiulį kraujospūdį“, - pasakojo moteris.

O kai į Klaipėdą buvo nuvežtas  plaučių uždegimu sergantis mažylis, taip pat vietų Vaikų ligoninėje nebuvę rasta.

Todėl motina su dukra sakė nesuprantančios  mažųjų ligoninių naikinimo politikos, jei didžiosiose gydyklose vietų rajonų gyventojams neatsiranda.

„Čia tikrai kažkokia sąmokslo teorija. Statė tokią ligoninę, išleido 18 mln. litų, o dabar nori uždaryti.  Baisu, kas darosi“, - emocijų neslėpė gargždiškės.

Svarstomi visokie variantai

Klaipėdos rajono savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Laima Kaveckienė „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė, jog tai, kad Gargždų ligoninė gerai dirba, nereiškia, kad nereikia ieškoti geresnių jos ateities perspektyvų. Svarbiausias siekis esąs plėsti pacientų  paslaugų spektrą, o prijungimas prie Jūrininkų ligoninės – vienas iš galimų variantų, bet ne paskutinis: „Šiandien dirbame su Jūrininkų ligonine, o rytoj su kita, visomis kryptimis“.

Klaipėdos jūrininkų ligoninės vyriausias gydytojas J. Sąlyga sakė, jog tai, ar mažesnioji įstaiga bus priglausta po jų sparnu, ar ne, priklausys nuo rajono savivaldybės tarybos sprendimo. Tačiau tai dar turės palaiminti ir Sveikatos apsaugos ministerija.

„Jei bus toks nurodymas, mes jį svarstysime, - patikino J.Sąlyga. - Reikia ne apie ligoninę kalbėti, o apie pacientą, ar paslaugos priartės prie jo, ar priešingai – nutols. Svarbiausia, kad būtų geriau pacientams.“

„Gerai, kad ieškoma būdų, kaip pagerinti paslaugų prieinamumą žmonėms. Juk po restruktūrizacijos paslaugų sumažėjo. Esmė ne tai, jungs Gargždų ligoninę prie ko nors ar ne, svarbu, kad būtų sprendžiamos problemos. Mums irgi nėra didelio skirtumo, kam priklausys ši ligoninė, nes mes mokame įstaigoms už paslaugas“, - kalbėjo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktorius A.  Bumblys, dalyvavęs pasitarimuose savivaldybėje.

Sveikatos apsaugos viceministras Audrius Klišonis patvirtino, kad lankydamasis Klaipėdos rajone aptarė Gargždų ligoninės problemas su vietos valdžia. Didžiausią nerimą, anot jo, kelia tai, kad dauguma šios įstaigos gydytojų yra vyresnio amžiaus.

„Siekiant, kad ši ligoninė iš rajoninės nevirstų slaugos ligonine, būtina imtis veiksmų – arba pritraukti daugiau jaunų specialistų, arba ieškoti galimybių prijungti ją prie respublikinio lygmens ligoninės. Svarbiausia, kad čia gyvenantys žmonės vietoje gautų visas paslaugas, kurių jiems reikia“, - sakė viceministras.

“Yra visokių Gargždų ligoninės prijungimo variantų, kol kas jie tebėra svarstomi ir sprendimų nėra priimta. Galutinis rezultatas priklausys nuo vietos politikų, dabar dar neaišku”, - tikino A. Klišonis.